Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.
Vrindavanas, Indija
Gegužės 12 diena
Sveiki, mielieji. Daug mamų klausia, ką duoti valgyti mažam vaikui? Štai kaip skambėjo vienos iš mamų klausimas:
„Anantara, o kaip yra su vaikų mityba? Kai esi atsakingas už vaikus, tada kyla dar daugiau klausymų, medikai gąsdina, visuomenė labai prieštaringai vertina vaikus vegetarus. Savo kūną jauti, suvoki kaip jautiesi… o vaikas ne visada aiškiai pasako…“
Geras klausimas. Nors turėtume žinoti, tačiau nežinome.
Atsakymas
Žiūrėkime nuo pat pradžių. Kai tik vaikutis gimsta, jį mama turi maitinti savo pienuku. Kuo ilgiau maitins, tuo bus geriau. Tada vaikas pasiims iš mamos daugiau meilės ir labiau sustiprės jo imuninė sistema, vaikas jausis saugesnis.
Kiek toks maitinimas gali tęstis?
Kuo ilgiau: metus, du ,tris, keturis ir dar daugiau. Aš nejuokauju. Mes net nesuvokiame, ką reiškia, kai mama maitina savo vaiką pienu.
Nuo pusės metų amžiaus, Vedų tradicijoje, vaikui atliekama jagija (ugnies ceremonija), kurioje prašoma Viešpaties, kad Jis, kaip virškinimo ugnis, padėtų vaikui suvirškinti grūdinį maistą. Tai reiškia, kad nuo to momento mažylį galima maitinti grūdinėmis kultūromis, nes vaikui vien mamos pienuko nepakanka.
Toliau. Reikia suvokti, kad vaiko mitybai viskas turi reikšmę.
Pirmiausiai – vaiko sąmonė. Tai reiškia, kokį kūdikį mes pasikvietėme kaip savo vaiką.
Didelę reikšmę turi ir abiejų tėvų tarpusavio santykiai, gyvenamoji vieta, tvarka namuose ir bendrai kultūra šeimoje.
Jeigu šeimoje vyrauja aistros energija, visi šeimos nariai nuolat kažkur skuba, bėga, tai ir vaikas bus labai neramus, jis pats nežinos, ką valgyti.
Namuose turi būti švara, maisto atžvilgiu taip pat. Pasižiūrėkite į savo šeimą. Ar visi šeimos nariai kartu susėda ir valgo, ar kiekvienas valgo bet kur, žiūri televizorių, naudojasi kompiuteriu, skaito knygą ar dar kuo užsiima?
Ar valgome savo paruoštą maistą, ar vaikštome po kavines, perkame pusfabrikačius, ar paruoštą maistą aukojame Dievui?
Reikia suvokti, kad vaikas iki penkerių metų yra labai nesąmoningas ir nesuvokia, kas gerai, o kas blogai. Jis tuo metu visko dar tik mokosi, todėl tais pirmais gyvenimo metais mes patys neturėtume sau pirkti iš parduotuvės tortų, saldainių, sausainių, „pepsi kolų“ ir kitų, jau paruoštų be žmogaus meilės ir rankų, maisto gaminių.
Jeigu mes patys nevalgysime visuomenėje populiarių „skanumynų“ ir mūsų namuose to nebus, bet viską gaminsime patys, tai vaikas tikrai valgys viską ir jam formuosis visai kitas skonių potraukis.
Reikia žinoti, kad mažas vaikas neturi dienotvarkės, suskirstytos pagal valandas, kada valgyti. Jis gali bet kada užsinorėti valgyti ir miegoti. Mažas vaikas nepavaldus laikui. Todėl reikia kiekvienu atveju suprasti, ko jis nori.
Priklausomai nuo vaiko konstitucijos (kūno sudėjimo) tipo: kapuos (stambus), pitos (vidutinis) ir vatos (lieknas), kiekvienas jūsų vaikas valgys skirtingai. Todėl mažam vaikui geriausiai įvairios košytės, pagardintos uogytėmis, razinomis, riešutais. Tinka įvairios sriubytės.
Reikia žinoti, kad mažam vaikui visas maistas turi būti švelnus, nes jo žarnynas yra dar labai jautrus. Vaikui negalima duoti nei per sūriai, nei per saldžiai, nei per aštriai, nei rūgščiai.
Vaiko audinių struktūros augimui labiausiai tinka pilno grūdo košytės. Ten yra daug baltymų, kuriuos įsisavina vaiko organizmas.
Į košytes galima įdėti medaus, ghi sviesto, nerafinuoto cukraus, klevų sirupo, palmių cukraus.
Vaikui – labai palanku karvės pienas, tačiau riekia atkreipi dėmesį ar karvės pienas dera su kitais produktais.
Aišku, palanku valgyti įvairias daržoves bei troškinius.
Vaikams taip pat palanku valgyti vaisius ir uogas.
Saldumynus geriausiai pakeisti džiovintais vaisiais.
Iš aliejų vaiko mitybai palankiausias – sezamo aliejus.
Ko išties reikia vaikui geriausiai žino jis pats. Tačiau esmė – kokie produktai būna mūsų namuose ir ką mes patys valgome bei kur valgome.
Visa tai prasideda nuo mūsų dvasinio statuso, todėl viską pradėkime nuo savęs. Reikia išmokti susikalbėti su vaiku, skirti jam laiko ir jį suprasti. Vaikas – tai prieš keletą metų buvęs suaugęs žmogus, kuris numirė ir susirado mus, kaip žmones per kuriuos galėjo gauti naują kūną ir vėl pradėti savo tobulėjimo kelią. O mes, matydami mažą vaiką, taip ir galvojame, kad tai mūsų vaikas, kad jis mažiukas ir kvailiukas. Ne, vaikas – tai pakankamai didelis žmogus, asmenybė, kuri turi savo charakterį, savo karmą ir savo misiją.
Pasižiūrėkime iš šios pozicijos ir pradėkime gyventi naujai.
Aš jus myliu.
Anantara das. Svetainė: Anantara.lt
Redagavo Lina Šimelionytė
Susiję Straipsniai