Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt.

Dvaraka, Vilnius

Lapkričio 12 diena

Sveiki, mielieji, šiandien pasidalinsiu dar vienu laišku. Jis man pasirodė be galo įdomus. Paskaitykime.

„Labas vakaras. Aš tiek daug prisiklausiau apie jus iš savo dukros ir jos draugų rato, kad smalsumas nugalėjo. Pasiklausiau kelių jūsų pamokėlių, facebook‘e peržiurėjau jūsų paskaitų įrašus ir patarimus. Pastebėjau, jog atsakydamas į žmonių klausimus jūs analizuojate, suskirstote kiekvieną į atskiras dalis. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad jūs dar daugiau tam žmogeliui kertat per sąžinę. Jis net ne to tikėjosi.
Labai įdomus jūsų požiūris į šį, esamą, mūsų gyvenimą. Nors, manau, 80 % žmonių taip tinka, nes nėra laiko įsiklausyti į save, supa nepriteklius, pervargimas, prisitaikymas, atsakomybė ir sąlygos, aplinkybės. Juk žmonės neturi tinkamų sąlygų, ramybės, jie užprogramuoti kaip robotai, tiesiog egzistuoja. Pavydas, materialūs turtai, pergyvenimas, kad tik gyventų ne blogiau už kitus, savo tėvelius išveža į senelių namus, apie gyvūnėlius nešneku.
Ir jūs tikit, kad galit kažką pakeisti?
Taip yra, matau, daug pasekėjų, bet ar tai nebus dar viena smegenų plovimo sekta?”

Atsakymas

1. Labas vakaras. Aš tiek daug prisiklausiau apie jus iš savo dukros ir jos draugų rato, kad smalsumas nugalėjo. Pasiklausiau kelių jūsų pamokėlių, facebook‘e peržiurėjau jūsų paskaitų įrašus ir patarimus. Pastebėjau, jog atsakydamas į žmonių klausimus jūs analizuojate, suskirstote kiekvieną į atskiras dalis.

Labai ačiū, kad man parašėte. Man tikrai smagu, kad Jūs pasižiūrėjote mano paskaitų įrašus, skaitėte mano dienoraštį.

Manęs niekas neprašė ir neįsakė rašyti šio dienoraščio, tiesiog manau, kad jis daugeliui žmonių padeda išmokti kažko gero, suprasti, kad šiame pasaulyje visi turime kažkokių problemų ir kartu mums progresuoti.

2. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad jūs dar daugiau tam žmogeliui kertat per sąžinę. Jis net ne to tikėjosi.

Aš nenoriu nei vienam žmogui „kirsti“ per sąžinę. Aš tiesiog bandau parodyti ir paaiškinti, iš kur žmogaus gyvenime atsiranda problemos, kokios jų priežastys ir kaip įveikti tą ar kitą sunkumą, su kuriuo žmogus susidūrė.

Jeigu mes neatrasime priežasčių, tai negalėsime pakeisti pasekmių.
Aš stengiuosi įsigilinti į kiekvieno žmogaus klausimą, pajausti jo vidinę nuotaiką, gyvenimą ir pasakyti tai, kas padėtų tam žmogui keistis, išlipti iš duobės.
Aš nepataikauju žmonėms, o sakau tiesą.

Žinoma, kiekvienas iš mūsų trokšta globos ir aš kiekvieno savo dienoraščio gale rašau – su meile!

Rašau tai su ta intencija, kad žmogus suvoktų, jog aš jį suprantu, priimu, neteisiu ir parašiau jam iš meilės tai, kaip toliau gyventi.

3. Labai įdomus jūsų požiūris į šį, esamą, mūsų gyvenimą. Nors, manau, 80 % žmonių taip tinka, nes nėra laiko įsiklausyti į save, supa nepriteklius, pervargimas, prisitaikymas, atsakomybė ir sąlygos, aplinkybės. Juk žmonės neturi tinkamų sąlygų, ramybės, jie užprogramuoti kaip robotai, tiesiog egzistuoja. Pavydas, materialūs turtai, pergyvenimas, kad tik gyventų ne blogiau už kitus, savo tėvelius išveža į senelių namus, apie gyvūnėlius nešneku.

Tai ne mano požiūris. Vedos (o tai tikros žinios) suteikia žinojimą apie tuos procesus, kurie vyksta mūsų gyvenime.

Vedose aprašomos visos ligų priežastys, aprašoma kodėl mes atsiduriame vienose ar kitose sąlygose.

Faktas, kad dėl visko esame kalti mes patys.

Tačiau aš žiūriu į žmones su gailesčiu. Juk jie neprisimena praeitų savo gyvenimų ir jiems sunku suvokti, kodėl jie yra nelaimingi.

Žmonės nesupranta, kad jeigu veda mažus vaikus į darželį, tai beveik 100 % jį patį senatvėje išveš į „darželį“, kuris vadinsis – senelių namai.

Ramybė į kiekvieno žmogaus gyvenimą ateis tik tada, kai žmogus atsisuks į Dievą.

Nesvarbu į „kurį“ Dievą. Žmogus gali surasti ramybę ir būdamas su Jėzumi, ir šaukdamasis Alacho, ir medituodamas į Budą, ir bendraudamas su Krišna.

Esmių esmė yra ta, kad žmogus turi suprasti, jog viskas priklauso Dievui.

Aš nebandau įtikinti žmonių keisti tikėjimus. Aš sakau kabėkite rožančių, eikite į mečetę, skaitykite Torą, eikite į šventyklą. Visur ten yra Dievas.

4. Ir jūs tikit, kad galit kažką pakeisti?

Aš esu tik mažas įrankis Dievo rankose.

Aš tikiu ir matau, kad žmonės keičiasi. Aš pats taip pasikeičiau prieš daug metų ir keičiuosi dabar.

Visi mes iš prigimties norime būti geri. Tačiau ne visiems mums pavyksta, ne visi žinome, kaip reikia keistis, tačiau visi norime būti laimingi.

Laimė ir yra daryti kitiems gerą.

Aš tik tai ir noriu pasakyti žmonėms.

5. Taip yra, matau, daug pasekėjų, bet ar tai nebus dar viena smegenų plovimo sekta?

Kiekvieno žmogaus facebook profilyje yra „draugų“ ratas.

Daugelio žmonių, kurie yra mano „draugai“ facebook‘e aš nesu net matęs, tačiau man jie brangūs, nes jie taip pat ieško tiesos ir laimės.

Vadinti juos kažkokiais pasekėjais tikriausiai būtų netikslu, nes tie žmonės įvairiausių profesijų, įvairiausių tikėjimų, įvairaus amžiaus.

Kuo jie seka, aš net nežinau.

Bet jiems tikriausiai buvo įdomu kažką paskaityti iš to, ką rašiau ar pasakojau ir jie „pasiprašė į draugus“.

Aš visus juos gerbiu, kaip ir Jus.

Aš gerbiu ir visus tuos, kurie nėra „draugų“ sąraše. Gal būtų dar daugiau tų mano „draugų“ tačiau, facebook riboja „draugų“ kiekį.

Kalbant apie „smegenų plovimo sektą“, reikia išsiaiškinti, kas bendrai kalbant yra sekta.

Internete, laisvojoje enciklopedijoje, rašoma: „Sekta (lot. secta – mokykla, mokymas, lot. sequor – seku) – kontroversiškas terminas, taikomas tam tikro pobūdžio religinėms organizacijoms arba grupėms vadinti. Secta lotyniškai reiškią kryptį, doktriną, mokyklą. Šia prasme kone išimtinai jis naudojamas ir anglų kalboje, todėl angliškąjį sect teisinga versti „mokykla“, „bendruomenė“, „grupuotė“, tačiau ne „sekta“.

Viskas, ką aš darau, įtelpa į mūsų valstybės įstatymų rėmus.

Aš esu įstatymų numatyta tvarka įžregistravęs Dvarakos bendruomenę ir valstybė šiai bendruomenei ir man neturi jokių pretenzijų.

Todėl tai vadinti sekta yra nekorektiška ir neteisinga.

Žmonės tiesiog vartoja terminus, dažniausiai patys nežinodami ką jie reiškia ir tai rodo jų žemą išprusimo lygį. Tai rodo, kad jie nesusigaudo, ką patys kalba ar kuo kaltina. Man gaila tokių žmonių, nes jie kenčia dėl savo žinių trūkumo.

Kaltina kitus ir kenčia patys.

Gal Jūs žinojote, o gal nežinojote, tačiau Romos imperija, net tris šimtus metų persekiojo krikščionis visame pasaulyje ir vadino juos sektantais. Įsivaizduojate, net tris šimtus metų juos žudė už tikėjimą Jėzumi, priversdavo būti vergais ir visaip tyčiodavosi.

Mes tai užmiršome ir dabar, kai esame laisvi, mes nesuprasdami kitų vadiname juos sektantais.

Tokiu atveju mes tampame tokiais pat romėnais, kurie irgi manė, kad jų to meto religija yra pati geriausia ir teisingiausia.

Argi tai teisinga?

Žinoma, kad ne.

Todėl prieš kažką teisiant, reikia išklausyti kitą ir pabandyti suprasti, kodėl kitas žmogus kitoks. Gal tas „kitoks“ viduje yra daug geresnis už mane „normalų“ ir „kaip visi“.

Aš to netaikau Jums, nes Jūs su manimi diskutuojate, manęs klausiate, todėl nenoriu Jūsų įžeisti ir įskaudinti.

Normalu, kad to paklausėte ir esate atvira.

Tik taip galima susikalbėti ir susidraugauti.

Labai ačiū už visus klausimus.

Man labai smagu, kad Jus tai domina.

Ateikite į mano paskaitas, kai jos vyks kažkur netoli Jūsų namų arba tiesiog atvažiuokite kada nors į Dvarakos šventyklą Vilniuje, kai aš skaitau sekmadienines paskaitas. Su Jumis susipažinti man bus didžiulė dovana.

Linkiu Jums sveikatos, tiesos suradimo, ramybės ir amžinos jaunystės.

Su meile!

Jūsų tarnas

Anantara das