Anantara Das. Dienoraštis. Amerika – svajonių šalis?

city-768440_1920

Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus. Savo išmintimi Anantara dalijasi ir puslapyje Anantara.lt

Jungtinės Amerikos Valstijos

Rugsėjo 22 d.

Jau visą savaitę aš Amerikoje. Turėjau dvi viešas paskaitas, vieną stovyklą ir konsultacijas. Dar laukia visa savaitė tokių pat renginių ir tada keliausiu atgal į Dvaraką.

Daugelis žmonių kelis šimtmečius veržėsi į šią šalį siekdami surasti laimę. Mes visi gimstame su vienu noru – būti laimingi. Tačiau, mums pragyvenus net šimtą metų, ta laimė nepriartėja prie mūsų nei per centimetrą.

Žmogaus gyvenimą geriausiai apibūdina Dalai Lamos žodžiai.

Kai Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, jis atsakė: „Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs.“

Čia, Amerikoje, matau, kad žmonės dar daugiau dirba negu Lietuvoje. Jų gyvenimas praktiškai yra tik darbas.

Lietuvoje gyvenantys žmonės kartais galvoja, kad Amerikoje uždirbti pinigus yra labai lengva, tačiau jie nesuvokia, kiek čia reikia dirbti. Niekur nėra lengva uždirbti pinigus. Pinigai visur turi savo kainą. Ta kaina – žmogaus gyvenimo trukmės laikas. Kam paaukoji savo gyvenimo laiką?  Ir čia pinigams žmonės atiduoda didžiąją gyvenimo dalį. Nes nedirbdamas tų pinigų negausi. Taip, tu gauni pinigus, tačiau ar gauni laimę? Deja, ne.

Aišku, žmonės net nežino, kas yra laimė. Jie dažniausiai laimę maišo su tuo, ką gauna fizinis kūnas. Skaniai pavalgyti, ilgai pamiegoti, nieko neveikti, gražiai aprengti kūną, tą kūną kur nors nuskraidinti ar nuvežti, tą kūną nakčiai paguldyti į didelį namą.

Tačiau tikroji laimė yra žinojimas kas esi. Tikroji laimė – suvokimas, kad mes ne kūnai. Suvokimas, kad mes amžinos Dievo dalelytės. Suvokimas, kad mes gyvename, gyvenome ir visada gyvensime.

Ką tai duoda? Tai ir duoda didžiausią laimę. Laimę nebebijoti dėl rytdienos, nebebijoti dėl sveikatos ir dėl mirties. Tai duoda suvokimą, kad visada gali pasilikti ten, kur gyveni. Kad gali pasitenkinti labai mažais resursais.

Tada nebereikia tiek daug dirbti, pergyventi, stresuoti ir bijoti. Tada ateina ramybė ir amžinybė.

Todėl man džiugu, kad kai kurie žmonės, kuriems pavasarį buvau palikęs džapas, jas naudoja. Jie meldžiasi. Jie stengiasi. O tai yra labai daug, nes čia – nelengva kartoti Mahą Mantrą. Tačiau jie kartoja. Todėl tik tai džiugina ir tik dėl to čia atvažiavau dar kartą.

Ir šį kartą stovykloje visi buvę žmonės paėmė džapas, kurias jiems padovanojau. Visi kartu mes garsiai pagiedojome Didžiąją Išsivadavimo Giesmę. Giesmę, kuri turi amžiną ir neįkainuojamą vertę. Giesmę, kurią giedojo visos šventos asmenybės visais laikais ir kurią per amžių amžius giedos ateities žmonės. Tai – didžiausia dvasinė vertybė, kuri nesulyginama su jokiais materialiais  turtais, šlove, jėga ar grožiu.

Yra ir žemiškų Amerikos įspūdžių. Čia, tikriausiai, bet kuriame miestelyje galima pamatyti voveryčių. Jos laksto žeme, tvoromis, medžiais. Jos – pilnateisės miestelių gyventojos. Ir vietiniai gyventojai į jas nekreipia jokio dėmesio, nes čia jų daug ir jos nebaugios.

Daugelis amerikiečių didžiuojasi savo žeme, savo tėvyne Amerika. Norėdami išreikšti savo patriotizmą jie prie namo ar kieme pakabina Amerikos vėliavą. Mūsų valdžia net baudžia administracinėmis baudomis, jei žmonės per šventes nepakabina valstybės simbolio, o čia net raginti nereikia, vėliava jiems teikia džiaugsmą.

Anantara Das. Svetainė: Anantara.lt

Pasidalinkite su kitais!