Anantara das – visoje Lietuvoje gerai žinomas Vedų filosofijos mokytojas, ajurvedos gydytojas, psichologas ir teisininkas. Jis konsultuoja daugybę žmonių dvasinės praktikos, šeimos, psichologiniais, sveikatos ir kitais klausimais. Dauguma jų pripažįsta, kad tai – asmenybė, keičianti kitų gyvenimus.

Vedų filosofijoje teigiama, kad tuo, ką turi gero, ypač dvasinėmis žiniomis, reikia dalintis – taip šis gėris „aktyvuojamas“, plečiamas ir auginamas. Vardas „Anantara“ sanskrito kalba reiškia „beribis, nuolat besiplečiantis“, todėl Anantara das visada su džiaugsmu dalinasi savo žiniomis su kitais. Kad jas gautų dar daugiau žmonių, lektorius rašo dienoraštį. Visi įrašai publikuojami: Anantara.lt Norime su džiaugsmu pristatyti vieną šio dienoraščio įrašą.

Spalio 9 diena

Penktadienis

Vrindavanas, Indija

Štai dar vienas klausimas, aktualus daugeliui merginų ir moterų. Todėl publikuoju šį laišką neatskleisdamas asmenybės tapatybės ir tikiu, kad ši mergina neįsižeis. Gal jos laiškas ir mano atsakymai padės kitoms panašaus likimo merginoms ir moterims.

Laba diena, Anatara Das,

Ilgai svarsčiau, ar trukdyti Jus tokiu klausimu, nes būna sudėtingesnių situacijų, taip pat žinau, kad esate labai užsiėmęs, tačiau norėdama nuraminti šiuo metu besisukančias mintis ir vildamasi sulaukti atsakymo, apsisprendžiau kreiptis į Jus.

Man 30 metų, tokio amžiaus moterys dažniausiai jau būna sukūrusios šeimas ir turi vaikučių, o aš šiuo metu neturiu vyro ar vaikino, su kuriuo draugaučiau ir planuotume kurti šeimą. Tiesa, draugavau, bet išsiskyrėme, nes nepavyko, tai buvo vieni mano turėti rimti, bet neilgi santykiai (kartu negyvenome).

Labiausiai man įtaką daro ne šis išsiskyrimas, o mano amžius, artimųjų jaudulys, kad esu viena, bei noras patirti meilę, prisiglausti, kartu planuoti… Ypač jaudinasi mano mama, tai pakankamai paveikia ir mane, kadangi mes esame labai artimos. Jos baimė padidina mano baimę likti vienai, ji man primena, kad reikia ieškoti vyro, nes laikas bėga, nors aš ir pati tai žinau… Taip pat ir iš aplinkos girdžiu nuostabas, kodėl nepavyksta susirasti vyro: juk esu simpatiška, išsilavinusi, bendraujanti, tvarkinga, atsakinga… bet gal esu per uždara, per jautri, rimtai viską vertinanti, turinti savo nusistatymų, gal per vėlai supratau, kad reikia keistis, įvertinti kitus dalykus, nes tokio amžiaus moteriai galimybės sutikti tinkamą vyrą labai sumažėja…

Todėl noriu Jūsų paklausti, kaip nuraminti šias mintis, baimę likti vienai, kaip nereaguoti į artimųjų jaudinimąsi ir tikėti, kad sutiksiu vyrą, sukursiu šeimą su gražiais tarpusavio santykiais?

Iš anksto ačiū Jums,

su pagarba,

Šis laiškas iš esmės kalba apie vienišumą. Prieš kelias dienas apie tai aš jau rašiau.

Pažvelkime, kaip ateiname į pasaulį! Ateiname vieni. Net jeigu moteris išnešioja dvynukus ar trynukus, kažkuris iš jų vis tiek gimsta pirmas. Vis dėlto yra kas mus paguodžia, kai esame maži. Mama, tėtis, seneliai, broliai ir seserys padeda susidraugauti su šiuo mums svetimu pasauliu. Taip mes pragyvename apie dvidešimt metų. Vieni lengviau, kiti sunkiau. Kai kuriuos tėvai labai globoja net iki trisdešimties ar daugiau metų.

Tai, kaip mus vaikystėje kiti globoja, priklauso nuo mūsų karmos. Tai reiškia, kad mumis rūpinasi tiek, kiek praeituose gyvenimuose mes ką nors globojome. Daugiau čia nieko nėra įpainiota.

Vėliau, kai mūsų poreikiai ir sąmonė prasiplečia, norime visko turėti vis daugiau ir daugiau. Troškimas turėti šeimą irgi ateina iš Dievo. Dėl Savo amžino noro žaisti ir dvasiniame, ir materialiame pasaulyje Viešpats, apsireiškęs šioje Žemėje, žaidžia šeimyninį gyvenimą.

Todėl turėti šeimą yra visai natūralus dalykas. Mes juk visose srityse mėgdžiojame Dievą. Dievas yra šlovingas, tad ir mes visą gyvenimą ieškome šlovės, pagyrų. Dievas turtingas – mes, pamėgdžiodami Jį, bandome susikrauti turtus (iš tiesų tai Dievas yra tas, kuris dalija turtus). Dievas stiprus, todėl ir mes einame į sporto sales ir kilnojame svarmenis. Dievas gražiausias, tai ir mes puošiamės, o kartais net užsimanome plastinių operacijų. Dievas viską žino, taigi ir mes mokomės. Bet, va, ištekėti arba susirasti gerą žmoną nemokame. O sunkiausia mums pamėgdžioti vieną dalyką: turint viską – išsižadėti. Jeigu jau norime išsižadėti, tai tampame fanatikais: metame vaikus, žmonas, tėvus, darbus ir galvojame, kad esame prie nieko neprisirišę. Tai kvailystė, atvedanti mus į kančias.

Ką daryti šiuo atveju, kai jau trisdešimt ar daugiau metų, o niekas neateina į mūsų gyvenimą?

Jeigu tai būtų civilizuota valstybė, tai šios merginos tėvas turėtų dieną naktį ieškoti jai jaunikio. Ir jis neštų atsakomybę prieš amžinybę, jeigu nerastų jai gero vyro. Bet dabar dvidešimt pirmasis amžius ir mes gyvename ne Vedų laikais, o Lietuvoje, todėl merginoms pačioms ir patiems vyrams reikia „susirasti“ tą antrąją pusę.

Jeigu į gyvenimą niekas neateina natūraliai, vadinasi, valdo prasta karma. Praeityje, tai yra praėjusiuose gyvenimuose, būdama vyru arba moterimi daug kartų palikote, išdavėte savo šeimą, atsisakėte tekėti arba vesti moteris, o jei ir turėjote šeimą, tai ją niekinote, nebranginote artimų žmonių.

Tai ir yra pamoka. Pati didžiausia pamoka. Pamoka tokia: vienišam žmogui labai sunku materialiame pasaulyje. Ją būtinai reikia išmokti.

Kaip išmokti? Pirmiausia dera mokėti „atsijungti“ nuo visuomenės nuomonės. Visuomenės nuomonė tokia: iki 25 metų reikia ištekėti ir būtinai jau pagimdyti vaikutį. Žmonės taip kalba, tačiau jie nepasako ir netgi neapgalvoja, ką daryti dėl to, kad greitai beveik visi mes išsiskirsime arba nesutarsime tarpusavyje, nors ir išlaikysime šeimas. Visuomenė apie tai neturi jokio supratimo.

Todėl pirmiausia atmeskite šį stereotipą.

Jeigu visuomenė puola, Jūs atvirai pasakykite: „Na, niekas manęs neima.“ Akivaizdi tiesa leis Jums išvengti kitų kaltinimų.

Antra. Artimas žmogus, tikras šeimos palydovas turi ateiti pats. Jeigu žmogus ateina pats, tada santuoka būna laimingiausia.

Trečia, kad ateitų mylimas žmogus, Jūs turite pasikeisti. Pas gerą ateina geras, pas blogą – blogas. Pasikeisti reiškia pasukti karmą, likimą į geresnę pusę. Tai bet kokiu atveju padarys Jus laimingesnę, net jeigu į Jūsų gyvenimą ir neateitų mylimas žmogus.

Ketvirta. Reikia atsiminti, kad Aukščiausiasis mato ir žino viską. Jis žino apie visus Jūsų norus ir planus. Todėl kas jau kas, o Jis tikrai žino, ar Jums reikia vyro, ar nereikia. Ir kada reikia. Kūrėjas niekada neveiks taip, kad mums būtų blogai. Jeigu iki šiol nebuvo tos antros pusės, tai tik dėl Jūsų pačios labo – kad subręstumėte.

Todėl ko benorėtumėte, kreipkitės į Dievą. Jeigu mama ar tėtis būtų galėję surasti Jums vyrą, jie jau būtų jį suradę ar papirkę. Tai reiškia, kad ši užduotis ne Jiems.

Pažįstu daugybę moterų, kurios ištekėjo gana vėlai, turėdamos vieną, du, tris ir net keturis vaikus. Ištekėjo būdamos virš trisdešimties. Bet visos jos jau buvo tiek prisikankinusios nuo vienišumo, nuo netikėjimo, kad buvo linkusios pasikliauti tik Aukščiausiuoju. Ir Aukščiausiasis jas išklausė. Visos jos gavo vyrus.

Penkta. Jeigu į Jūsų gyvenimą ateis vyras, vadinasi, į jį ateis kitas pasaulis. Todėl tas kitas pasaulis bus visiškai kitoks, negu mes įsivaizduojame. Dažniausiai tas kitas pasaulis sudaužo visus mūsų lūkesčius, todėl kol yra laiko, treniruokitės, kad galėtumėte jį priimti.

Kone kasdien aš atsakinėju ir į laiškus, skundus moterų, kurioms šeimyninis gyvenimas jau tapo nepakeliamas. Tai antra svarstyklių pusė. Laukiame aukso – gauname mėšlą.

Todėl iki tol, kol ateis tas žmogus, raskite prieglobstį pas Dievą. Tikrasis prieglobstis – tai Jis. Jo nepakeis joks žmogus. Žinoma, laikinai, kol neturime savyje tikros meilės, Dievas atsiunčia vieną ar kitą žmogų, kurį pavadiname sutuoktiniu, skirtą treniruotis ir ugdyti tikrą meilę.

Šeimyninis gyvenimas – tai treniruotė išmokti mylėti Dievą. Ir nieko daugiau.

Jei norite, kad į Jūsų gyvenimą ateitų vyras:

1) Gaukite tėvų palaiminimus;

2) Gaukite dvasinio mokytojo, vedlio palaminimus;

3) Nuvykite į šventą vietą ir ten pasimelskite;

4) Tegul Jus palaimina šventas žmogus;

5) Gaukite dieviškos šeimos palaiminimus;

6) Auginkite ir garbinkite (šventu laikomą, – red. past.) Tulasi medelį. Jis išpildys visus Jūsų norus.

Štai, kiek nedaug reikia padaryti, kad į Jūsų gyvenimą ateitų mylimas žmogus.

Kasdien darykite gerus darbus ir Jus pastebės tikrai geras žmogus. Ir jis užsinorės, kad taptumėte Jo žmona. Pamatysite.

Aš linkiu, kad viskas būtų taip, kaip naudinga Jūsų sielai.

Aš linkiu Jums laimės.

Anantara das. Svetainė: Anantara.lt