Jau 33 metus esu Mindaugas Vidugiris. Po 13–os metų povandeniniu laivu plauksiu į Antarktidą. Kad kiekvieną dieną sau tai priminčiau, jau daugiau nei penkerius metus nešioju tik skirtingų spalvų kojines.
Gyvenau labai normalų gyvenimą. Buvau paprastas, aktyvus, jaunas žmogus, besiveliantis į įvairiausias veiklas ir pomėgius (nesiliauju ir dabar). Dirbau įvairiausius darbus, dievinau šokių muziką, „tūsovkes“, vakarėlius ir viską, kas „velka“. Buvau kaip visi, ėjau kur visi. Ištisus 10 metų tiesiog linksminausi. Be suvokimo kas aš ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime.

Suvokiau, ką reiškia mirti

Mano gyvenimas turėjo keletą lūžių. Pirmasis įvyko išvažiavus gyventi į Airiją, antrasis – po motociklo avarijos. Suvokiau, ką reiškia mirti. Ir puikiai supratau, kad šiame pasaulyje nepalieku nieko, kad galėčiau garbingai išeiti… Būtent tada ėmiau domėtis dvasiniu tobulėjimu, ieškoti atsakymų į klausimus „Kas yra laimė?“, „Kas aš esu?“, „Kodėl?“… Ar būtina pridurti, kad tada manimi niekas netikėjo?

Kaip tapau vegetaru

Vieną gražią vasario popietę nusprendžiau „patraukti per dantį“ žavingą vegetarę. Tada maniau, kad vegetarai nėra visai sveiki žmonės ir kad mane įtikinsiančių argumentų, kodėl jie nevalgo mėsos, tiesiog nėra. Mano, „sveiko visuomenės nario“, bandymai atvesti į doros kelią paklydusį „nemėsėdį“ baigėsi tuo, kad po keturių valandų gražaus dialogo labai rimtai susimąsčiau. Nebuvau įtikintas. Prireikė paros, kad galutinai įtikinčiau pats save. Tada mano vegetariškas akmenėlis pradėjo riedėti nuo kalno, sukeldamas tikrą griūtį.

Namie pareiškiau, kad daugiau nebevalgysiu mėsos. Žmona Jurga sureagavo labai paprastai ir šaltai: „Taip ir maniau“, – tepasakė.

Vos po savaitės suvokiau, kad keliu švelnius galvos skausmus savo nuostabiai gaminančiai mamai, kurios mėsiški patiekalai gali nušluostyti nosį geriausio restorano virėjui. Supratau, kad ji nebežino, ką ir kaip man gaminti, gi, visuomenės įsitikinimu, kruopomis ir žole sotus nebūsi. Darbuojantis miške, tėtis švelniai šypsodamasis per pietus visi kirto mėsą, o aš grikius… Vis gąsdino, kad nepaeisiu, paukščių lesalo užkandęs :). Tada pastebėjau, kad draugams irgi kyla klausimas, kuo mane maitinti… Kad būtų paprasčiau, nustojo kviesti į svečius (juokauju, žinoma).

Esu vegetaras, nes:

1. Mėsa, kurią perkame parduotuvėje, yra ypač nekokybiška. Tiesiog pagalvokite, kokiomis sąlygomis yra auginami gyvūnai, skirti mėsai? Kiek anabolinių steroidų ir antibiotikų savyje talpina ir mums „dovanoja“ kiekvienas gyvos mėsos kilogramas!
2. Kai man buvo 14 metų, dirbau nedidelėje skerdykloje. Teko pjauti veršius iki 100 kilogramų. Mačiau viską – tą akimirką, kai gyvulys pagaliau suvokia, kad jį nuo mirties skiria tik sunkios dalbos smūgis, kaip prieš mirtį jam iš akių ritasi didelės ašaros, vis dar atsimenu karšto kraujo kvapą… Tvirtai tikiu, kad jei skerdyklų sienos būtų stiklinės, pasaulyje mėsą valgytų gerokai mažiau žmonių. Vis nesuprantu, kodėl neorganizuojamos ekskursijos į skerdyklą…
3. Užauginti 1 kg bulvių reikia 100 litrų vandens. Užauginti 1 kg jautienos vandens reikia net 14 tonų… O didžioji dalis užauginamų grūdinių ir kitų kultūrų sunaudojama pašarams…
4. Tam, kad sugautų 20 tigrinių krevečių, sunaikinama apie 40 kilogramų kitų žuvų, kurios maistui netinka…
5. Visose seniausiose pasakose ir padavimuose žmonės kalbasi su gyvūnais. Ši dovana prarandama atsiradus medžioklei…

Sultys brangiau nei alus. Kur tai matyta?

Gyventi pasidarė dar įdomiau, kai nustojau vartoti alkoholį. Nors visi mane pažinojo kaip tikro, naminio alaus ambasadorių – vesdavau paskaitas apie gyvo alaus skonio subtilybes, gaminimą ir istoriją… Esu kilęs nuo Biržų krašto ir visada buvau tik už naminį alų, kuris gaminamas pasitelkiant širdį, o ne naujausias technologijas… Aplinkiniai vis dar žiūri į mane su švelniu sarkazmu. Ir nepamiršta pasiūlyti „ko nors stipresnio“.

Su bičiuliais nuėjęs į barą pasiklausyti muzikos ir paplepėti, padariau įdomų atradimą. Supratau, kad sultys bare šiek tiek brangesnės nei alus. Buvau švelniai nustebintas – sultys brangiau nei alus, kur tai matyta! Svaiginti save, migdyti savo protą kainuoja pigiau, nei išlikti blaiviam ir mąstančiam. Vėliau, jau grįždamas namo, Vilniaus centro gatvėmis važinėja tik taksi ir prabangūs automobiliai. Iškilo klausimas, kodėl vairuojantis prabangų sportinį automobilį nesėdi bare ir negeria? Kaip manot? :).

Pažintis su sveikuoliais

Kartą, jau būdamas vegetaru, nusprendžiau susipažinti su sveikuoliais ir pažiūrėti, „su kuo jie valgomi“. Buvau pakviestas į sveikuolių organizuotą renginį ir supažindintas su aktyviausiais nariais. Parodytas kitiems. Buvo be galo smalsu ir įdomu kalbėtis, klausytis, ragauti kiaulpienių kavą. Renginio pabaigoje maloniai virptelėjo širdis pamačius, kad sveikuolė Sigita traukia geltonus sveikuolių marškinėlius. Taip gera pasidarė, kad, štai, dar ir dovanų gausiu. Tačiau ji, laikydama marškinėlius rankoje, paklausė ar aš rūkau. Na, žinoma, kad tuomet dar rūkiau. Gi vegetarams galima rūkyti. Kai tai pasakiau, marškinėliai grįžo atgal į Sigitos krepšį – anoks aš čia sveikuolis… Mano vyriškasis ego buvo įžeistas. Stipriau įsitraukiau į sveikuoliškumą, sudalyvavau sveikatinimo programoje, bet ir tada rūkyti nemečiau. Tabakas tiesiog pats išėjo iš mano gyvenimo.

Ir sveikas, ir nesveikas gyvenimo būdas yra pats geriausias. Nėra teisingo kelio, yra tik asmeninis kelias ir apsisprendimo laisvė. Kiekviena gyvenimo pakopa, vedanti suvokimo link, reikalauja aukų (mėsos, žalingų įpročių ir malonumų atsisakymo). Kritikos visada susilaukiu ir dėkoju kiekvienam, kuris man jos negaili. Jei kritikuoja, reiškia galvoja apie mane :D.

Čia ir dabar

Toks, koks esu šiandien, tapau per dvejus metus. Keliuosi anksti, grūdinuosi, mankštinuosi, dėkoju pasauliui ir aplinkiniams, daug laiko skiriu sau, medituoju, nevartoju alkoholio, nerūkau, nevalgu mėsos, nemaišau skirtingos kilmės riebalų ir daug daug šypsausi.

Neturiu darbo. Darau tik tai, kas teikia malonumą. Kasdien skaitau paskaitas apie emocijas, jų suvokimą bei valdymą. Kartu su kitais lektoriais vedu svajonių ir troškimų išsipildymo seminarus… Domiuosi holistiniais mokymo būdais, kartu su kolegomis kuriame priešakademinio ugdymo studijas. Turiu tikslą iki 2020 m. sukurti alternatyvią švietimo sistemą, kuri būtų orientuota į asmenybės ugdymo rezultatą, o ne į rinkos poreikius. Kai sutinku jauną žmogų, stengiuosi užduoti tokius klausimus, kokių man, dar jaunam ir „žaliam“, niekas neuždavė. Kalbu apie tai, kas turi realią prasmę ir teikia džiugesį…

Domiuosi Cigūnu, Reiki, Joga, dvasiniu tobulėjimu. Su tėčiu kolekcionuoju motociklus. Kartu su Whatansu komanda organizuoju vasaros ir žiemos stovyklas paaugliams. Dar – dvasinio tobulėjimo stovyklas suaugusiems „Masters of Calm“. Spalio mėnesį pasiūlysime priešakademinio ugdymo programą tiems, kurie pirmiausiai ieško atsakymų į klausimus „Kas aš esu?“ ir „Kokia mano paskirtis?“, o tik tada renkasi, ką jie nori studijuoti. Anksčiau ėjau platyn ir tik paviršiumi, dabar einu siauryn ir neriu gilyn.

„Sistema“ apie viską pagalvoja

Manau, kad dauguma žmonių nesidomi sveikatingumu, nes „apie viską jau pagalvota“. Yra lengva keisti aplinką ir pasakoti, kokia turi būti visuomenė, tačiau pačiam keistis yra kur kas sudėtingiau. Sveika gyvensena nėra patogi mūsų nepaprastam vaišingumui. Ji tiesiog nėra patogi. Reikalaujanti pastangų ir įdirbio. O mes jau daugelį metų gyvename sistemoje, kuri neskatina būti atsakingam prieš patį save. Kam gi reikalingi būtų Sveikatos ministerija ir gydytojai, jei ligos išnyktų?

Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Nuotraukos iš Sveikuoliai.lt ir asmeninio archyvo