Ahimsos tobulumas

ladybug-455494_960_720

Kokie bebūtume dori ir sąžiningi, kaip besistengtume neskriausti kitų gyvų būtybių, vis tiek esame kalti dėl kažkam padarytos žalos. Tai neišvengiama. Eidami netyčiomis sutrypiame skruzdėles ir kitus mažus padarėlius; kūrename malkas, kuriose knibžda jose žiemojančių vabzdžių; vairuojame automobilį, į kurio priekinį stiklą ir žibintus atsitrenkia ir susitraiško daugybė vabalėlių. Tačiau vis daugiau Vakarų pasaulio žmonių sužino apie produktus, kurių sudėtyje yra gyvulinės kilmės ingredientų, ir stengiasi išvengti prievartos gyvendami šiame žiauriame pasaulyje.

Mes, atsidavę Viešpaties tarnai, taip pat negalime tvirtinti, jog absoliučiai nenaudojame prievartos. Vis tik mums patinka gyvenimas be smurto, todėl jaučiamės bjauriai staiga sužinoję, kad mūsų vartojamuose produktuose ar daiktuose yra kažko, kas išgaunama naudojant prievartą. Taigi ko turėtume imtis, kad išteisintume save?

Svarbiausia – turime pilnai panirti į Dievo sąmonę. Nerizikuokime šiame pasaulyje darydami kažką be Dievo sąmonės prieglobsčio. Jei keliaujame, kelionės tikslas turėtų būti susijęs su Dievo sąmone. Jei valgome, turime paaukoti savo maistą Viešpačiui. Ką bedarytume šiame pasaulyje – keliautume ar liktume namuose – visada atliksime netyčinę prievartą. Tačiau visa mūsų veikla bus apvalyta, jei paskirsime savo gyvenimą Dievui. Tokia yra jagjos prasmė. Geriausia jagja šiame amžiuje yra sankirtana jagja (šventų Viešpaties vardų giedojimas), kuri, platesne prasme, apima visas tarnystes, atliekamas norint duoti Dievo sąmonę kitiems.

Ahimsam reiškia, kad negalima kenkti jokiai gyvai būtybei… Galų gale materialus pasaulis yra pilnas prievartos; gamtos dėsniai, priverčiantys kiekvieną gyvą padarą senti, sirgti ir mirti, taip pat yra smurtiniai. Todėl, jeigu kažkaip sugebėsime įtikinti kitus atsiduoti Viešpačiui ir taip išsivaduoti iš negailestingų materialios gamtos dėsnių, pasieksime ahimsos tobulumą.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė