76 m. Janina Vaizgielienė: „Jei pavargote nuo ligų ir negandų, kelkitės iš fotelio“

janyte-vaizgielien_asm.archyvas1

Janina Vaizgielienė – gydytoja–odontologė, jau seniai pensijoje, bet užsiimanti aktyvia veikla: organizuoja pėsčiųjų bei dviratininkų žygius, rengia sveikos mitybos pamokėles norinčioms išmokti sveikai gaminti, veda paskaitas sveikos gyvensenos tema, mankštas alpinisto V. Vitkausko organizuojamose sulčių stovyklose Šventojoje. Kartą per metus, rudenį, kartu su vyru kviečia norinčius prasivalyti organizmą į arbūzų stovyklą. Itin jaunatviškai atrodanti sveikuolė sutiko pasidalinti savo ilgamete sveiko gyvenimo patirtimi.

Iki 45 m. lydėjo ligos, gydytojų draudimai užsiimti fizine veikla

Nuo pat darželio iki kokių 45 m. sirgau labai dažnai ir šiaip buvau labai jautri. Ypatingai buvo dažnos peršalimo ligos, dažniausiai pasibaigdavusios angina. Mokykloje gydytojai dėl silpnos sveikatos buvo uždraudę fizinį aktyvumą, buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų dėl silpnos širdies. Tada dėl to neleido net svarmenų kilnoti, o dabar beveik kiekvieną dieną dirbu su jais.

Buvo metas, kai mažiausiai vieną kartą per savaitę skaudėdavo galvą taip, kad ilgesniam laikui tekdavo imti nedarbingumo lapelius. Eidavau pas daktarus, gerdavau vaistus. Nežinojau maisto derinimo, strigo virškinimo sistema, prie to prisidėjo nuolatinis tablečių valgymas. Atsibodo sirgti ir maždaug nuo 45 m. pradėjau ieškoti kaip nesirgti. Norėjau būti atsakinga pati už savo gyvenimą. Norėjau bėgioti, gyventi taip, kaip sveikieji, nes jiems nėra jokių draudimų.

Patirtis Šiaurės Kaukaze – išgyti galima per naktį

ruoniamsReikėjo dalyvauti draugės sūnaus vestuvėse Šiaurės Kaukaze. Atskridus pas juos, kaip dažnai pasitaikydavo, susirgau, kamavo aukšta temperatūra. Viena moteris, biologė iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), pasiūlė mane išgydyti per vieną naktį, jei sutiksiu laikytis jos nurodymų. Sutikau, nes labai norėjau dalyvauti šventėje.

Tada ji nuvedė mane į vonią, apipylė šaltu vandeniu, susuko į paklodę, paguldė į lovą, šiltai apklojo ir girdė aviečiųliepžiedžiųžemuogių arbata su medumi. Stipriai prakaitavau. Po 2 val. ji vėl mane vedėsi į vonią ir vėl pylė šaltą vandenį, vėl klostė ir girdė arbata. Taip dar keletą kartų ir ryte jaučiausi žvaliai, nors buvau dar šiek tiek pakimusi. Temperatūra išgaravo, šauniai sudalyvavau vestuvėse.

Tuomet pradėjau galvoti, kad ir be vaistų, savo vidinių jėgų pagalba, galima greitai pagyti. Nuo to karto daugiau niekada nesirgau angina. Grįžusi namo rytais pradėjau maudytis po šaltu dušu. Vėliau išėjau ir į viešas erdves. Grūdinuosi iki šios dienos ir jau seniai jokios peršalimo ligos man nebaisios.

Gyvenimo būdui pritaria vyras

Sveikesnio gyvenimo paieškos 1991 m. atvedė į Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklą. janina-vaigieniele_alfa.lt_-354x400Grįžusi iš jos vyrui pasakojau viską, ką sužinojau ir jau nuo kito ryto abu su trumpikėmis išbėgom iki Nemuno. Pradžioje vyras dejavo, kad labai sunku, širdis netempia. Skatinau po truputį, kartu draugiškai pradėjome maudytis. Pirmus du metus kiekvieną dieną bėgiojome ir maudėmės nepriklausomai nuo to ar darbas prasidėdavo anksti ar vėliau. Į darbą už 5 km ir iš jo eidavau pėsčia. Pajutusi judėjimo skonį pastebėjau, kad sveikata pradėjo gerėti, mažiau skaudėjo sąnarius, visiškai nustojau sirgti. Pradėjus derinti maistą po kelių mėnesių vyrui dingo rėmens graužimas, man nustojo skaudėti galvą. Vėliau pajautėme turintys daugiau jėgos, ištvermės, kantrybės.

Vienas kitą raginam ir pajudinam. Iki šiol viską darome kartu: mankštas, vedame pasikalbėjimus, per metus penkis kartus savo sodyboje padarom sveikatinimosi savaitgalius.

Judėjimas – sveikatos garantija

janyte-vaizgieliene_archyvas-400x267Dabar mano rytas prasideda 35 km bėgimu, dienomis vaikštau 1015 km. Stengiuosi, kad per dieną fizinis krūvis sudarytų 1520 km. Tik dėl to man nereikia gerti jokių vaistų, nes judėjimas duoda daug energijos ir puikią savijautą. Žiemą mielai renkuosi slides ir pačiūžas, vasarą baidares, lankau aerobikos klubą pas Joaną Bartaškienę. Kiekvienais metais dalyvauju sausio 13osios bėgime. Labiausiai man patinka bėgti kartu su kareiviais jų tempu.

Vos pradėjusi bėgioti sudalyvavau Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuotame bėgime iš Kauno į Anykščius „Į laimės žiburį“.  Nubėgau visą kelią neįlipusi į lydintį autobusą. Tada apėmė didelis pasididžiavimas savimi, jaučiausi labai gerai. Profilaktiškai pasitikrinus po keleto metų bėgiojimų gydytojai diagnozavo, kad mano širdis visiškai stipri. Manau, kad bėgiojimas man padėjo išsigydyti širdies ligą, o tiek metų bijojau. Bet kokia fizinė veikla stiprina širdies raumenį ir kapiliarinę sistemą, kuri yra lyg pirmoji žmogaus širdis. Visada sakau, kad jei žmogus pavargo sirgti ir gyvenimas jam atrodo nebe mielas, reikia keltis iš fotelio, trauktis nuo televizoriaus ekrano ar kompiuterio ir susirasti sau mielą fizinę veiklą.

Cukraus nevartoju jau 25 metus, o vietoje tabletės nuo spaudimo renkuosi judėjimą

Mano pasikeitimų pradžioje kolegos ir aplinkiniai kiek šaipydavosi, klausdavo, kiek ilgai aš tempsiu. O dabar sutinku tuos pačius žmones, jie visi yra tame pačiame ieškojimų kelyje kaip ir aš, tik daug vėliau į jį pasuko. Dalis manęs klausia patarimų kaip spręsti vienas ar kitas problemas. Ką nors papasakoju iš savo ilgametės praktikos. Patariu „užsikabinti“ už kažko, kuo galima patikėti. Viskuo, ką darau, aš tikiu. Tikėjimas labai svarbus dalykas. O jei netiki tuo, ką darai, tai tikrai nepadės.

Aš tvirtai žinau, kad vietoj tabletės nuo spaudimo aš galiu pabėgioti ir spaudimas susitvarkys. Tam tikri pratimai padeda numalšinti galvos, sąnarių, kitus skausmus. Tik mankšta, judėjimas ir vanduo gali padėti.

Jei pradeda kibti liga ar negalavimas, aš tuoj pasidarau tvarką: išsivalau žarnyną, nutraukiu mitybą ir geriu švarų šaltinio vandenį. Pradėjus jausti skaudančią gerklę, skalauju druska. Kartais geriu vaistažolių arbatas, bet tai būna taip retai, kad net negaliu panaudoti savo surinktų žolelių. Išdalinu kitiems.

Negeriu kavos, nevartoju baltų miltų, konservuotų ir rūkytų produktų, nenaudoju jokio cukraus jau 25 m. Vieną kartą per savaitę nevalgau, kitą dieną valgau lengvai.

Greitų rezultatų nebūna

Didelė Dievo dovana suprasti savo buvimą šioje žemėje. Ne visiems tai duota. Tas, kas nori žinoti, ieško ir randa, kas nesidomi – per prievartą neįbruksi. Žmonės dažnai nori greitų rezultatų, o jų sveikame gyvenimo kelyje nebūna. Keičiant įpročius pakiša koją valios ir kantrybės trūkumas. Aišku, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio sveikai gyvensenai, žinios būtų diegiamos nuo darželio. Būtų daug lengviau. Nors, turbūt, geriausiai veikia asmeninis pavyzdys ir dalinimasis sukauptomis žiniomis.

Sigita Kriaučiūnienė, svetainė: Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!