Visai neseniai su nuostaba teko stebėti, kaip dvi mano dukrelės kalbėjosi tarpusavyje, vartodamos posakius, kuriuos mes su vyru pasitelkiame, kai mums reikia „rimtai pasikalbėti“.

Tai privertė mane susimąstyti. Kaip tėvai, mes visuomet jaudinamės, ar dėl savo vaikų gerovės priimame tinkamus sprendimus. Ar mūsų atžalos valgo daug daržovių? Ar pakankamai išsimiega? O gal jie per daug laiko praleidžia prie žydrųjų ekranų?

Žinoma, visa tai – labai svarbūs sprendimai. Vis dėlto būtent mūsų pačių veiksmai – o ne žodžiai – padaro didžiausią įtaką vaikų vystymuisi.

Vaikus labiausiai paveikia aplinkinių žmonių elgesys – tai lemia smegenų „mechanizmas“, žinomas kaip „veidrodiniai neuronai“. Tai specializuotų ląstelių tipas, perduodantis impulsus, susijusius su imitacija. Kitaip tariant, šie neuronai padeda vaikams mokytis stebint aplinką – šio proceso metu jų smegenyse formuojami nauji „neuronų takai“.

Paskutiniu metu daug mąsčiau apie tai, kaip išnaudoti šį smegenų fenomeną tam, kad padėčiau savo dukrelėms augti laimingoms, geroms ir pasitikinčioms – tokioms, kokios, tikiuosi, jos bus visą gyvenimą. Štai šeši būdai, kaip aš išnaudoju veidrodinių neuronų įtaką savo vaikų naudai:

1. Ramiai pasitikite iššūkius

Pripažįstu, tai ne visuomet buvo mano stiprioji pusė, bet aš stengiuosi. Mano vaikams neišvengiamai tenka stebėti, kaip aš susiduriu su įvairiais iššūkiais: nuo eismo kamščių iki stresą keliančių situacijų darbe. Bet savo veiksmais siekiu parodyti, kad iššūkius – natūralią gyvenimo dalį – visuomet galima sutikti ramiai, susitelkus į sprendimus, o ne pasiduodant problemų spaudimui.

2. Puoselėkite savo pomėgius

Viena iš didžiausių mano vilčių yra tai, kad mano vaikai seks tuo, kas juos įkvepia, ir visą gyvenimą jaus begalinį entuziazmą. Žinau, jie pastebi, kai aš džiaugiuosi dėl ko nors, o regėdami mane tokią, jie mokosi, kaip patiems būti tokiems. Kad ir kokia sritis tai bebūtų – mano karjera, laisvalaikio projektai, savanorystė ar tiesiog išvykos į gamtą – visuomet siekiu savo vaikams parodyti, kaip nuostabu daryti tai, ką mėgsti.

3. Bendraukite ir jausmus reikškite su meile

Net jei pati to nesuvokiu, mano vaikai visuomet klausosi. Kad ir su kuo bekalbėčiau: ar su jų tėčiu, ar su jų mokytojais, o galbūt su klientų aptarnavimo atstovu iš mobiliojo ryšio kompanijos, vaikai visuomet mokosi bendravimo įgūdžių stebėdami mane.

Todėl visuomet siekiu demonstruoti gebėjimą išklausyti, pripažinti savo klaidas, kalbėti apie savo jausmus, ieškoti sąžiningų kompromisų ir kitus konfliktų sprendimo įgūdžius. Žinau, kad tai jiems pravers ateityje.

4. Džiaukitės mažais dalykais

Trokštu, kad mano vaikai būtų laimingi, todėl labai svarbu, kad pati tokia būčiau. Žinoma, tai lengviau pasakyti, o ne padaryti, tačiau stengiuosi ir juos to mokyti, ir pati tai sąmoningai praktikuoti.

Pavyzdžiui, vis dažniau sąmoningai stengiuosi būti linksma ir nerūpestinga: dainuoju duše, šoku namų svetainėje, juokauju ir be atvangos mokausi kvailioti su vaikais net tada, kai laukia rimti reikalai. Stengiuosi kaskart priminti sau, kad visą laiką būti rimtu nerimo kamuoliuku nenaudinga nei man, nei aplinkiniams.

5. Būkite malonūs kitiems, visam pasauliui

Žinoma, dauguma tėvų trokšta, kad jų vaikai taptų gerais, atjaučiančiais žmonėmis. Tačiau kaip vaikai to išmoksta? Man tai reiškia stengtis ugdyti jų kilniadvasiškumą pačiai rodant empatiją kitiems žmonėms, padedant tiems, kam labiausiai reikia, be to, užimant savo atžalas savanoryste.

Maža to, nuolatos stengiuosi būtų atidi mažuose dalykuose, kuriuos jie gali pastebėti ir įsiminti: renku šiukšles paplūdimyje, taupau vandenį, rūšiuoju atliekas. Atviraširdiškumas užkrečiamas ir dažnai juo galima dalintis tokiais paprastais būdais kaip šypsena. Jeigu kada nors sugebėsiu savo vaikus išmokyti bent to, manau, savo – kaip mamos – užduotį jau būsiu atlikusi.

6. Praktikuokite meilę sau

Neretai tėvai tiesiog pamiršta apie save; bet tai nebūtinai yra gerai. Trokštu, kad mano dukrytės regėtų, jog rūpinuosi savimi – taip jos išmoks pasirūpinti savimi. Todėl stengiuosi pakankamai išsimiegoti, sveikai maitintis, mankštintis, skirti laiko savo draugams ir išnaudoti kiekvieną galimybę tam, kad „pakraučiau savo baterijas“. Tam tikra prasme sveika meilė sau yra bet kokios meilės pagrindas, todėl mano pareiga gyventi taip, kad mano vaikai taip pat tai praktikuotų.

Tėvystė – tai puiki proga tobulėti. Ir ne vien todėl, kad asmeninis augimas yra svarbus pats savaime; bet ir dėl to, kad tapdami laimingiausiais, geriausiais, labiausiai pasitikinčiais žmonėmis mes to išmokysime ir savo vaikus.

Iš anglų kalbos vertė ir pagal Kaia Roman straipsnį parengė Lina Staponaitė