Dažnai girdime, kad turėtumėm nuolatos rūpintis ir mokytis sveikos meilės bei pagarbos sau. Vis dėlto mums retai aiškinama, kaip tai padaryti praktiškai. Siūlome keletą patarimų, kurie iš tiesų veikia, jei esame atviri ir siekiame atkurti sveiką ryšį su savimi, o tuomet – ir su kitomis gyvomis būtybėmis, su visu pasauliu ir, žinoma, Dievu.

1. Melskitės

Kreipimasis į Viešpatį, į mūsų ir visos visatos kūrėją, bendravimas su Juo, ugdo tikėjimą, pasitikėjimą, saugumo ir buvimo visumos dalimi jausmą. Visa tai neša ramybę į mūsų sielą. Juk ne veltui mišiose kunigas prašo: palinkėkime vieni kitiems (dieviškos) ramybės.

Visų religijų šventraščiai sutinka: Dievas yra Pats patraukliausias ir nuostabiausias. Todėl visi jo kūriniai – taigi ir mes – taip pat yra nuostabūs. Štai kodėl nuoširdi malda visuomet nušviečia gyvenimą. Sakoma, kad tada, kai mūsų keliai sutampa su Jo keliais, įmanomi patys gražiausi stebuklai. Įmanomas ir susitaikymas su savimi.

2. Medituokite, bent porą minučių

Pasirinkite jums tinkamą meditacijos būdą: galbūt tai bus mantra meditacija, o gal tiesiog pakaks dviems ar dešimčiai minučių prisėsti ramioje vietoje, susikoncentruoti į savo kvėpavimą ir stengtis nuraminti protą. Bet kokia meditacijos forma leidžia susitelkti į šią akimirką, tai ugdo sąmoningumą ir padeda padaryti geriausius galimus sprendimus bet kokioje situacijoje.

Be to, meditacija labai svarbi dėl to, kad išmokę būti „čia ir dabar“, atsitraukę nuo pančių, kuriais prisirišame prie praeities įvykių ar ateities vilčių, galime atsigręžti į savo pojūčius ir išgyvenimus pirmine jų forma. Neretai mes tiesiog pasineriame į savo emocijas, negalėdami objektyviai jų išgyventi, įvertinti, o tada paleisti. Todėl vėl ir vėl gyvenimas siunčia mums tas pačias neišmoktas pamokas. Meditacija leidžia tiesiog išgyventi emocijas, pažvelgti į jas „iš šono“, suvokiant, kad iš tiesų esame dvasinės sielos, visiškai nesusijusios su laikinomis materialios būties sukeltomis kančiomis (ir, beje, su laikinais džiaugsmais).

3. Kiekvieną dieną pradėkite su tikslu

Pabudę ryte, užsirašykite naujos dienos tikslą lapelyje ar tiesiog sau jį aiškiai apibrėžkite (galite netgi ištarti garsiai). Lai tai bus pozityvus, įkvepiantis tikslas: „Šiandienos mano tikslas – padaryti ką galiu geriausiai situacijoje, kurioje dabar esu, ir taip, kaip dabar sugebu, nes taip elgdamasis tikrai jausiuosi gerai.“ Arba: „Šiandien gyvensiu ir mokysiu savo pavyzdžiu“, „Šiandien skleisiu džiaugsmą“ ir taip toliau. Tokie tikslai, pozityvus nusiteikimas sukurs visos dienos nuotaiką, neleis protui pasimesti stresinėse, blaškančiose situacijose.

4. Pasitelkite į pagalbą „mantras“ ir pozityvius teiginius

Jei dieną staiga pasijusite išsibalansavę, pasinaudokite „mantromis“ (trumpomis frazėmis) ir pozityviais teiginiais, kad sugrįžtumėte į ramų, pozityvų būvį. Tik prieš sau ką nors sakydami, įsitikinkite, kad šie teiginiai yra visiškai nuoširdūs. Meluoti sau tikintis, kad taip jausitės geriau, yra nesąžininga. Be to, tai neveikia. Štai kelios „mantros“, kurios gali jums padėti: „Esu atviras galimybėms“, „Esu dėkingas už savo kančias, nes tai – pamokos, parodžiusios man Viešpaties valią ir savo stiprybę“, „Renkuosi įsileisti meilę ir uždarau duris baimei“ arba „Renkuosi augti“.

5. Kasdien skirkite laiko sąmoningam kvėpavimui

Kiekvieną dieną susiduriame su galybe situacijų (pamokų), kurios gali išmušti mus iš vėžių, suerzinti, išprovokuoti pyktį ar nuoskaudas (beje, nuoskaudos taip pat yra pykčio forma). Todėl kasdien skirkite keletą akimirkų tiesiog kvėpavimui (ir būtinai pasitelkite šią praktiką prieš ką nors atsakydami kitam žmogui konfliktinėje situacijoje). Tai iškart nuramina, sutelkia ir leidžia vėl atsigręžti į tikrąją savo esmę – sąmoningumą ir nuoširdų dvasingą buvimą. Giliai įkvėpkite (skaičiuodami iki dešimt), sulaikykite kvėpavimą (taip pat dešimčiai sekundžių), iškvėpkite (taip pat per dešimt sekundžių). Pakartokite tai tris ar penkis kartus. Ir visuomet prisiminkite: mums niekuomet nėra siunčiamos pamokos, kurių negalėtume išmokti.

6. Susikurkite „dėkingumo žurnalą“

Kiekvieną vakarą pasižymėkite svarbiausius (arba visus, jei to norisi) dalykus, už kuriuos tądien esate dėkingi. Ši praktika atnaujins jūsų perspektyvą, požiūrį, padės kasdienybėje, savyje ir kituose įžvelgti grožį. Juk iš tiesų kiekviena diena yra Dievo dovana mums.

7. Užsirašykite vieną dalyką, už ką save mylite

Iškart, kai pabaigsite žymėtis tai, už ką esate dėkingi, užsirašykite tai, dėl ko vertinate ir mylite save bei savo kūną (tą dieną). Ši praktika padės sveikai įvertinti mums duotą kūną – subtilų ir fizinį. Ir tam visai nereikia kurti rašinėlių – pakanka vos poros punktų.

8. Iškelkite tikslą savo… valgymui

Svarbiausiuose Vedų šventraščiuose rašoma, kad jokiai gyvai būtybei iš tiesų nereikėtų rūpintis dėl maisto – juo Dievas aprūpina kiekvieną (pavyzdžiui, kad ir kiek išsiristų naujų paukščiukų, vienaip ar kitaip kiekvienas iš jų, kuriam lemta, randa sau tinkamo maisto). Vadinasi, šią dovaną – rūpestį mūsų fizine (ir dvasine) gerove – gauname ir mes, žmonės. Štai kodėl nuoširdžiai tikintys ir pasitikintys Dievu žmonės visuomet pasikliauna Jo malone ir neįdeda per daug pastangų idant pramistų. Žinoma, kad daugumos religinių kelių vienuoliai apskritai praktikuoja nekaupti maisto atsargų ir kiekvieną dieną vartoti tik tiek, kiek maisto reikia, kad fiziniame kūne galėtų sveikai tarpti siela.

Tai, ką gauname dovanų iš Dievo, reikia itin vertinti ir, kaip teigiama Vedose, pirmiausia pasiūlyti Jam, taip išreiškiant savo dėkingumą ir suvokimą, kad viskas priklauso Jam. Štai kodėl šventraščiuose rašoma, kad pašventintas, prieš valgant Viešpačiui paaukotas švarus (vegetariškas, nesmurtinis) maistas yra Jo malonė (sanskr. prasadam).

Tačiau malonė tampa tokia tik tada, kai sąmoningai šią dovaną priimame. Štai kodėl svarbu kiekvieną kartą valgant būti dėmesingiems ir turėti tikslą. Svarbu giliai jausti, su kokia nuotaika sėdame valgyti maistą – su dėkingumu, o gal kiek arogantišku įsitikinimu, kad tai – savaime suprantama ir mums priklausanti gyvenimo dalis? Ar sėdame prie stalo siekdami tiesiog patenkinti savo pilvą, ar trokštame papildyti kūną jėgomis, kurias vėliau galėsime skirti gyvendami dėl Jo? Ar kramtydami nuolatos jaudinamės dėl kalorijų, skonių ir maisto tekstūros, ar aiškiai suvokiame ir netgi viduje regime, kaip nuostabiai Dievas augino visus šiuos produktus, kaip duonos, kurią kandame, grūdus drėkino lietus, glostė vėjas ir šildė saulė? Kaip su meile ją kepė duonkepiai? Kaip su džiaugsmu ją priėmė Viešpats, kai prieš ragaudami Jam pasiūlėme?

Apmąstykime visa tai, turėkime tikslą, kai valgome. Tik toks maistas iš tiesų bus malonė ir teiks mums gyvybines jėgas, sveikatą bei vidinį džiaugsmą.

9. Judėkite. Tokiais būdais, kurie jums iš tiesų patinka

Jei jums sunku judėti, sportuoti ir taip palaikyti savo kūną sveiką, pabandykite prisiminti, kaip judėti mėgote, kai buvote vaikas. Pasistenkite atrasti tinkamus būdus, kuriais galėtumėte sugrąžinti tai į savo gyvenimą. Tuomet, kai kūną judiname su meile, galime „susiliesti“, atkurti sveiką ryšį su savo kūnu. Taip ir fiziniai pratimai tampa nebe tokie baisūs. Išbandykite juokingus vaikiškus judesius, pratimus arba praturtinkite savo kasdienę mankštą žaidimais, arba įneškite į ją rytietiško šarmo ir dėkingumo visatai (pavyzdžiui, kasryt darykite Saulės pasveikinimą sąmoningai jai dėkodami už tai, kad pakyla ir mus palaiko). O galbūt imkite šokti. Nemokate? Šokite taip, kaip (ne)mokate. Apie tai jau esame rašę šiame Balarama.lt straipsnyje.

10. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip su savimi bendraujate

Ar taip, kaip kreipiatės į save, išdrįstumėte kalbėti su savo draugais ar artimaisiais? Ne? Kodėl tuomet taip kalbatės su savimi? Pasistenkite sušvelninti savo toną (netgi vidinį!), įnešti į pokalbį su savimi daugiau atvirumo, sąmoningumo ir, svarbiausia, atlaidumo. Švelnėkite. Juk lengva vadinti save nevykėliu, jei kas nors nepasiseka, bet tikras menas save už tai pamilti ir iš nesėkmių mokytis. Samuelis Beckettas, žymus rašytojas, yra teigęs: „Visuomet stengiamės. Visuomet susimauname. Nesvarbu. Bandykite vėl. Susimaukite vėl. Susimaukite įspūdingiau“ (laisvas vertimas iš anglų kalbos, – aut. past.). Beje, tai, kaip bendraujame su savimi, visuomet daro įtaką ir tam, kaip elgiamės, kalbame ir net kaip mąstome apie kitus.

Paveikslėlis iš Azquotes.com

11. Užsimerkite ir išvyskite save, gyvenantį patį geriausią įmanomą savo gyvenimą

Kai tik tai padarysite, apmąstykite, kaip jaučiatės gyvendami tokį gyvenimą. Leiskite šiam jausmui užlieti jus šviesa, šiluma ir įkvėpimu judėti pirmyn – šio tikslo link.

Kiekvienas iš mūsų yra individuali siela, turinti unikalų santykį su Kūrėju, taigi kiekvieno gyvenimas yra determinuojamas individualių, nepakartojamų ir, ginkdie, per prievartą neįperšamų taisyklių. Visai nereikia pykti ant savęs ir kitų dėl to, kad norite gyventi sekdami savo širdimi, nes širdyje gyvena Pats Viešpats. Jei atidžiai klausomės, susitaikę su savimi ir savo viltimis, neteisdami savęs ir kitų, Jis būtinai mums pasako tai, kas tikra ir svarbu.

12. Pakeiskite erdvę, kurioje gyvenate

Jaučiatės nuvargę? Bandote išspręsti sunkią užduotį, gyvenimo pamoką? O gal jums tiesiog nusibodo jus supanti aplinka, joje tvyranti energija? Pakeiskite ją.

Galimi du būdai. 1) Fiziškai pakeiskite savo erdvę: perstatykite baldus, išplaukite kambarį, išvalykite jį energetiškai (būdai, padedantys tai padaryti, aprašyti šiame straipsnyje), išvėdinkite, uždekite malonaus kvapo smilkalą, įleiskite į kambarį šviesos. Sakoma, kad mus valdo trys materialios būties gunos, energijos arba savybės: neišmanymas, aistra ir dorybė. Šios trys energijos (pavieniui ar sumišusios) vyrauja ir mūsų erdvėse. Palankiausia žmogui gyventi (ir dirbti) dorybės guną atspindinčiose patalpose: ten, kur šviesu, švaru, šilta, kur erdvė neperkrauta nereikalingais, dulkes ir neigiamą energiją kaupiančiais daiktais. Švarus kambarys – švarus ir protas. Štai kodėl net ir kariškiai laikosi vienos svarbios taisyklės – ryte iškart pasikloti lovą.

Vaizdo įrašas tiems, kam smalsu sužinoti apie tai daugiau (anglų kalba).

2) Patys kuriam laikui išeikite iš tos erdvės: eikite pasivaikščioti, paskambinkite draugui, pasitikrinkite savo elektroninį paštą ar paskaitykite knygą. Nuveikite kažką, kas jums malonu. Tik tuomet, kai pajusite, kad jūsų protas nurimęs, grįžkite atgal.

13. Ugdykite atlaidumą

Ką nors prispaudėte savo pykčiu, o gal juo plakate patys save? Paleiskite jį, atleiskite sau ir kitiems ir judėkite toliau. Kančia – tai būdas mokytis, todėl pasinaudokite ja kaip erdve augti ir ugdyti meilę sau bei kitiems.

Atleisti kitiems nereiškia, kad privalote pritarti jų veiksmams. Tai – tiesiog neigiamų stygų, sąsajų su tuo įvykiu ar asmenybe nukirtimas. Tai leidžia mums toliau gyventi, laisvai kvėpuoti. Pasakykite sau, kad atleidžiate (kitam žmogui ar sau pačiam), kad galėtumėte savo kelyje žengti į priekį.

14. Prisiminkite ką nors pozityvaus

Akimirkomis, kai jaučiatės taip, tarsi jums kas nors nepavyko, nepasisekė, lengva pradėti save vadinti nevykėliais. Tačiau jokiu būdu negalima taip mąstyti. Suvokite, kad tai – tik laikini jausmai ir įvykiai, jie praeis. Verčiau susitelkite į gražius, pozityvius dalykus, kuriuos esate pasiekę, į tai, kas gero jums yra nutikę anksčiau. Nutildykite tą vidinį bambeklį ir prisiminkite, jog esate jau taip anksčiau mąstę, tai nepasiteisino ir, be to, labai greitai praėjo. Dar kartą sau pakartokite: mums niekuomet neduoda sunkesnių pamokų už tas, kurias galime išmokti. Ir niekuomet mūsų kelyje nepasitaiko sunkumai, kurių negalime įveikti.

Parengė Lina Staponaitė