Vrindavanas. Vietos, keičiančios širdis

13435325_1065485786864365_3383689237141705324_n

“Žmonės mus pakeičia. Vietos mus pakeičia. Kai kurių vietų ieškome mes, o kitos susiranda mus pačios.” (Mintis iš filmo “Reconnection”)

Kai dalinamės tuo, kas gera, gražu, tikra ir šildo, įvyksta stebuklas ir visa tai atsiveria dar įvairiau. Todėl su jumis, mielieji Balarama.lt skaitytojai, norime pasidalinti įspūdžiais apie vietas, keičiančias širdis. Tikimės, kad tai išaugs į straipsnių ciklą, tačiau lai įkvėpimas skrieja nevaržomai. Šiandien dalijamės Vrindavanu – miestu, kuriame iš tiesų esame pametę savo širdis.

Pristatome filmą “Reconnection” (angl. “Susijungimas”), nufilmuotą Vrindavane ir sukurtą žmonių, tokių kaip mes, kurių sielos atrado ten savo ramybę. Filme pasakojama istorija apie kiekvieną iš mūsų – ieškantį, kenčiantį, mylintį… ir vėl atrandantį.

“Reconnection” dalyvauja daugybėje pasaulinių kino konkursų ir jau yra pelnęs 15 prestižinių apdovanojimų. Tačiau filmo kūrėjai nori, kad jis būtų prieinamas ne tik konkursų komisijoms ar kai kurioms kino teatrų salėms, bet kiekvienam žmogui. Nemokamai. Todėl jie sukūrė kampaniją, siekiančią surinkti pakankamai lėšų padengti filmo kūrimo ir platinimo išlaidoms. Prisidėti gali kiekvienas, daugiau informacijos čia: Reconnection kampanija.

O štai čia mūsų įspūdžiai apie Vrindavaną, miestą, kuriame šis filmas nufilmuotas.

Dabartinės ryto ūkanos ir gatvių žibintų akelės, tvarkingomis eilėmis žibančios jose, dažnai primena man Govardhaną. Ir ir ir ir dar rytus, kai švelniai žvarbumai smelkiantis į sielos gelmes ropšdavausi ant Jivos ašramo stogo ir stebėdavau, kaip Vrindavanas bunda.

Paprastai pirmiausia apie Vrindavaną išgirstame tai, kad tai miestas, kuriame yra tūkstančiai šventyklų. Tačiau man Vrindavanas – tai kvapų, garsų ir spalvų, palydinčių ir naujai atveriančių meilę, miestas. Būtent tai yra jo gyvastis, įsismelkianti giliai giliai į vidų ir viską ten perkeičianti. Meilė, tikrumas ir atvirumas. Gal net aštrumas. Aštrus būties – ne maisto – skaidrumas, kai nuo stogo stebi, kaip iš žemės gimsta saulė, o iš mažyčių namelių pamažėl išlenda gyvenimai.

Vieni žmonės lenkiasi ir reiškia pagarbą visoms keturioms Vrindavano ir pasaulio kryptims, meldžiasi, kiti maudo mažus klegančius vaikučius, šluoja, skalbia holi šventės palytėtus drabužius, treti kepa čiapačius – duonos paplotėlius – ant atviros ugnies ir dainuoja dainuoja dainuoja.

Visa čia skamba ir gieda: dangumi slenkantys ryto saulės spinduliai, besisklaidančios ūkanos, čirpiančios ir žaibiškai skraidžiojančios žaliosios Vrindos papūgėlės, žmonės, lendantys iš miego patalų, varpai ir varpeliai, skimbčiojantys iš visų pusių, netgi tolumoj boluojantys didžiųjų šventyklų kupolai ir smailės. Ir visa tai Jo, paties patraukliausiojo, to, kuris kuria, palaiko ir veda mūsų gyvenimus, šlovei.

Taip brėkšta gyvenimai. Vrindavanas – tai vieta, kur subėga, suvažiuoja, suteka, suskrenda tūkstančiai širdžių. Tai miestas, keičiantis jas. Tai garsai, kvapai, spalvos, pokalbiai, žmonės, šventyklos, gatvelės ir skersgatviai, kuriuose pameti ir vėl atrandi save. Tai namai.

Ir kaip tos ūkanos Vrindavanas įsliūkina į tave ir tada jau viskas. Tada gyvastis.

Todėl reikia dalintis.
“Reconnection”
Filmas apie namus.
Istorija apie kiekvieną iš mūsų.
#YourReconnection

 

Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Vrindavan Experience

Pasidalinkite su kitais!