Visi miršta, bet ne visi gyvena

untitled

Talentai, išmintis, nuovoka ir kitos įkvepiančios žmogaus savybės – tai Dievo dovana. Todėl neretai yra sakoma, kad neišnaudoti šių dovanų, nepuoselėti jų tarnystei Viešpačiui, žmonėms ir viso pasaulio gerovei, yra negarbinga.

“Bhagavad-gitoje”*, viename žymiausių Vedų šventraščių, Aukščiausiasis Dievo Asmuo Krišna** taip pasakoja pats apie save:

“Aš – visų kūrinių pradžia, pabaiga ir vidurys, <…> Aš – nuotykis ir stipruolio jėga. <…> Žinok, jog visi turtingi, puikūs ir šlovingi kūriniai kyla iš vienui vienos Mano didybės kibirkštėlės.” (10 skyriaus 32, 36 ir 41 tekstai)

Panaudodami savo talentus, neleisdami jiems užgesti, mes tampame “įrankiais” arba “laidininkais”, kuriais teka dieviška energija ir įkvėpimas. Tuomet visas gyvenimas, apšviestas šios gilesnės jėgos, tarsi nušvinta. Argi tada nesijaučiame iš tiesų gyveną, esą, argi netampame laimingesni, pasinėrę į tai, kas taip tikra ir džiugu?

Apie tai yra kalbėjęs ir lietuvių poetas Donaldas Kajokas: “Todėl aš ir sakau, kad po geru eilėraščiu neturi būti poeto pavardės, nes jis yra tik laidininkas, tarpininkas.”***

O šiandien kviečiame pasižiūrėti vieno užsienio menininko motyvacinį vaizdo klipą (anglų kalba) “Everybody dies, but not everybody lives” (angl. “Visi miršta, bet ne visi gyvena”):

Tiems, kas nesupranta lietuviškai, čia yra vaizdo įrašas su subtitrais lietuvių kalba:

* Skr. “Bhagavad-gita” reiškia “Dieviška giesmė”.

** Skr. “Krišna” – pats patraukliausias, labiausiai patraukiantis, sužavintis.

*** KAJOKAS, D. D. Kajokas: nesmagu, kad vis dar poeziją rašau. Interviu. [žiūrėta 2016-09-20]. Prieiga internete.

Pasidalinkite su kitais!