Vilniaus meras Remigijus Šimašius: sveikai gyvensenai negali būti daromos biurokratinės kliūtys

simasius

Žiniasklaidoje pasirodė ne viena žinutė, kaip Vilniaus savivaldybės meras R. Šimašius savo kasdieninėje veikloje skiria dėmesį elementarioms sveikatingumo veikloms, o tapęs meru pasistengė, kad savivaldybės administracijos pastate visiškai nebūtų vartojamas alkoholis. Tad paprašėme žinomo politiko prisijungti prie projekto „Aš – už sveiką Lietuvą“ ir plačiau pasidalinti savo sveikatingumo patirtimi, kuri gali būti įdomi, paraginanti, įkvepianti ir kitus prisiimti vis didesnę atsakomybę už savo sveikatą.

Pirmiausia noriu paklausti, ar visą laiką nuosekliai propagavote sveiką gyvenimo būdą, ar įvyko kažkoks pokytis privertęs pakeisti suvokimą bei sąmonę?

simasius2-400x267Mano gyvenimo būdas keičiasi visą laiką ir nėra taip, kad dabar atradau galutinį ir nekintamą. Bet tendencija yra aiški, judėti link sveikesnio gyvenimo būdo. Alkoholiu nepiktnaudžiauju ir nerūkau, stengiuosi daugiau sportuoti bei turėti pozityvias mintis. Tai yra svarbiausi elementai. Taip pat stengiuosi maitintis pagal sezoną, natūraliai. Esu šalininkas požiūrio, kad reikia maitintis pagal klimato zoną ir sezoniškumą, vartoti augalų kultūras, kurios tuo metu yra šviežiausios ir natūraliausios. Nebuvo tokios dienos, kad atsikėliau ir sugalvojau radikaliai keistis. Natūraliai viskas po truputį ėjo pirmyn ir tai atvedė prie protingesnių sprendimų.

Ar buvo tokių momentų, kai galvojote, kad kažką reikia keisti ir elgtis kitaip?

Studijų metais kelis bokalus alaus išlenkdavau, tai nebuvo kasdienybė, bet savaitgaliais pasitaikydavo. Man savaime gyvenimiškai atėjo supratimas, kad tai gyvenime džiaugsmo neprideda, o kita diena nebūna tokia puiki, smagu kai gali lengvai atsikelti.

Kas šeimoje labiau paskatina sveikai gyventi – žmona ar pats? Kokias sveikatingumo priemones propaguojate kasdien?

Geriu daug vandens, kiekvieną rytą į darbą savivaldybėje lipu laiptais į 19-ą aukštą. Savaitgaliais visą laiką būnu gamtoje, aktyviai leidžiu laisvalaikį. Sveiką gyvenseną mėgstame abu ir nei vienas šioje srityje nesame, kuris labiau „temptų“ ar „stumtų“. Mes vienas kitą palaikome. Bėgioju ir stengiuosi sveikai maitintis.

 Kokia, jūsų nuomone, yra sveika mityba?

Tai yra sezoniškas maitinimasis pagal Lietuvos realijas: pavasaris, vasara, ruduo – žalumynų metas, tai salotos, šviežios daržovės, vaisiai, uogos. Žiema – raugintų agurkų ir kopūstų metas, pavyzdžiui, neperku pomidorų iš parduotuvės žiemą. Labai paprasta: maistas kuo natūralesnis, šviežesnis.

Kokia fizine veikla užsiimate?simasius1-400x267

Dabar išmaniuose telefonuose yra labai daug programėlių. Abudu su žmona turime žingsniamačių programėles ir kas vakarą pasitikriname, kuris daugiau nuėjo. Tikrai suprantu, kad kasdien būtinai reikia kažkiek pajudėti. Dalyvauju maratonuose.

Dažnai išbėgu pabėgioti, mėgstu nueiti į šaudymo pratybas. Turiu sodybą, į kurią savaitgaliais važiuoju ir mėgstu ten padirbėti. Gal kai kam tai yra kasdienybė, o man tai yra gyvenimo būdo pakeitimas, darbe daug laiko sėdžiu, o sodyboj reikia kažką pakilnoti, papjaustyti – tai visai kitas žanras, gaunu natūralaus fizinio krūvio. Dabar šiek tiek apleidau turistines gamtines keliones, anksčiau labai rimtai užsiminėdavau kalnų turizmu. Tačiau stengiamės su šeima praktikuoti fiziškai aktyvias keliones: pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis. Mano nuomone, kelionės gamtoje dar ne visiškai atrastos, Lietuvoje daug ką galime nuveikti ir žmonės per mažai laiko praleidžia gamtoje.

Viešoje erdvėje nuskambėjo, kad savivaldybėje jums tapus meru nebebus nė lašo alkoholio. Pakomentuokite tai plačiau.

Iš tiesų ši žinia, kad nebus nė lašo alkoholio šiame pastate, garsiai nuskambėjo. Gaila, kad dalis žmonių tai priėmė, kaip įžeidimą, nes tai nereiškia, kad čia buvo nuolat girtaujama, bet spintelėse gėrimų tikrai teko matyti ir baliukų buvo. Teko girdėti daug istorijų, kaip žmonės įraudusiais veidais skirstosi po įvairiausių progų. Norint to išvengti, reikia tiesiog padėti tašką ir tiek. Jeigu yra kokia proga, kavinės aplinkui nedingo, galima po darbo ten nueiti ir pasėdėti, o įstaigoje reikia dirbti.

Ar galvojate apie kokių nors rūkymo mažinimo priemonių įvedimą?

Mano artimiausiose komandoje rūkančių nėra. Kalbant apie visą mikroklimatą darbe, nemanau, kad vadovas turi lįsti į asmeninius dalykus, svarbiausia darbo rezultatai. Tačiau, jei rūkoma darbo laiko sąskaita – to tikrai neturėtų būti. Bet, galbūt, reikės pagalvoti apie tai, kaip būtų galima paskatinti nerūkančius žmones.

Mano nuomone, tūrėtų daugėti ne draudžiančių, o primenančių, paraginančių ženklų. Pavyzdžiui, kalbant apie nerūkymo zonas, nebūtinai tai turi būti draudžiantys rūkyti ženklai, tai galėtų būti kaip įspėjantis ženklas „Pasitikrink, ar nekenkti kitiems!“. Turėtų būti ne ženklas „nešiukšlink“, bet nuoroda, kur išmesti šiukšles ir panašiai. Juk labai svarbu, kaip tai padarysime. Noriu tai padaryti pozityviai.

Vilniuje veikia Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, judėjimą skatinanti savivaldybės įmonė – „Sveikas miestas“. Kokias dar skatinimo ar kontrolės priemones galėtų taikyti savivaldybė, kad žmonės gyventų sveikiau?

Iš tiesų labai džiugu, kad Vilniuje vis daugėja žmonių, kuriems yra priimtina sveiko gyvenimo filosofija. Tai jau mato visi. Ir mano tikslas yra užtikrinti, kad visur, kur žmonės gyvena ar dirba, šalia būtų galima ir ramiai pasėdėti, pabėgioti, pasimankštinti. Kad dviračių takais būtų geras susisiekimas iš tankiausiai gyvenamųjų rajonų iki centro. Taip pat labai svarbu palaikyti ir plėsti bendrą nuotaiką sveikatingumui kurti. Tad akivaizdu, kad visi tradiciniai bėgimai, sveikatingumo renginiai turi tik plėstis. Ir aš juos palaikysiu, skatinsiu ir pats kiek galėsiu juose dalyvausiu.

Didelį dėmesį reikia skirti bendrojo lavinimo, švietimo sričiai, kadangi viskas prasideda nuo vaikystės. Aš matau, kad kūno kultūros pamokos turi tapti vaikams labai svarbios ir patrauklios. Visi susikoncentruoja į dalykus, kurie turi būti galvoje, bet kūnas paliekamas užmaršty. Mano tikslas yra, kad kūno kultūros pamokos būtų lygiai taip pat gerbiamos. Mokyklą baigę vaikai turi turėti tam tikrus įgūdžius. Pavyzdžiui, visi gyvenantys mūsų klimato zonoje turėtų mokėti plaukti. Ir aš darysiu viską, kad vaikai mokėtų plaukti, kad būtų ne vienas prabangus baseinas, o kad kiekvienas turėtų galimybę išmokti, ir kad tai būtų norma, o ne išimtis, nes kasmet nuskęstančių žmonių skaičius Lietuvoje yra labai didelis. Tad visi turi mokėti plaukti, kad saugiai galėtų naudotis viešais vandens telkiniais. Taip pat numatome oranžinių dviračių plėtrą, kad kiekvienam būtų patogiau gyventi aktyviai.

Kas galėtų žmones paskatinti gyventi sveikiau?

Manau, kad daugeliui žmonių reikia tiesiog suteikti galimybes: ar tai būtų judėjimas, ar sveika mityba. Pavyzdžiui, darželinukų mityba, aš pats iškovojau, kad, pagal normas, darželinukams į arbatą nedėtų 3 šaukštelių cukraus. Dabar bent jau atsirado higienos norma, kad jo galima ir nedėti, o anksčiau tai buvo privaloma. Sveikos mitybos įpročius reikia ugdyti nuo vaikystės. Ir mes matome, kad tėvai ar darželio bendruomenė nori geriau, sveikiau maitinti savo vaikus ir tam neturi būti sudaromos biurokratinės kliūtys. Mes darželiuose pertvarkome visą maisto pirkimą tam, kad centralizuotas maisto pirkimas būtų tik kaip galimybė, bet neprivaloma. Jei darželis suranda kitokių būdų maitinti savo vaikus, suranda būdų, kur maistas yra ir sveikesnis, ir net pigesnis, pirmenybę teikiant vietinei ūkio produkcijai, tai tam tikrai neturi būti kliūčių. Valdžia turi paskatinti sveiką gyvenseną, o ne tapti stabdžiu net tiems, kurie sveikai gyvena ir nori sveikai auginti vaikus.

Kalbino Juozas Dapšauskas, užrašė Simona Čaplikaitė, svetainė: Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

 Nuotraukos iš asmeninio R. Šimašiaus archyvo.

Pasidalinkite su kitais!