Viešpats ir „Bhagavad-gita“

lord-krishna-841743_960_720

Ši istorija nutiko Benare maždaug prieš tris šimtus metų.

Kartą gyveno brahmanas, kuris kasdien prausdavosi Manikarnika-ghate, labai gražioje maudyklėje. Vieną dieną apsiplaudamas jis pastebėjo ant laiptų sėdintį ir verkiantį berniuką. Jam labai pagailo vaiko, todėl pasisodino jį ant kelių ir paklausė:

– Tu toks nuostabus mažas berniukas. Kas gi nutiko, kodėl taip raudi?

– Pažvelk į mano nugarą, – atsakė berniukas.

Brahmanas kilstelėjo berniuko marškinėlius ir pamatė, kad jo nugara nusėta kraujuojančiomis žaizdomis. Vyras be galo pasipiktino ir paklausė:

– Kas tai padarė?

– Aš tau parodysiu. Eime, – atsakė berniukas.

Brahmanas buvo dar nebaigęs maudytis ir visas šlapias, tačiau paėmė berniuko ranką ir nusekė paskui jį. Jiedu kurį laiką ėjo gatvėmis, takais ir nedidelėmis alėjomis iki Benaro kaimo ir sustojo priešais nedidelį namelį.

Berniukas tarė:

– Šiame name gyvena žmogus, kuris su manimi taip pasielgė.

Brahmanas pažvelgė į namelį ir pamatė, kad tai jo paties namai. Jis apsidairė, tačiau berniuko niekur nebesimatė. Tada brahmanas įėjo į savo namus ir atsisėdęs pravirko. Atėjusi jo žmona paklausė:

– Kas nutiko? Kodėl tu visas šlapias?

Šis atsakė:

– Aš sutikau nuostabiai gražų berniuką, tačiau visa jo nugara buvo nusėta žaizdomis. Vaikas pasakė, kad jį šitaip sužalojo kažkas iš šių namų. Aš nežinau, kas tai galėtų būti. Ką jis norėjo tuo pasakyti?
O jo žmona tarė:

– Nueik rytoj į tą pačią vietą, galbūt vėl jį sutiksi. Tai galėjo būti kokia nors dieviška asmenybė, Devata.

Taigi kitą dieną brahmanas vėl ten nuėjo ir pamatė tą patį berniuką. Berniukas ir vėl verkė. Brahmanas priėjo prie jo ir paklausė:

– Mano brangus vaike, tu sakei, kad žmogus, kuris tai padarė, yra iš mano namų? Ką tu turėjai galvoje?

Berniukas atsakė:

– Pažiūrėk į savo „Bhagavad-gitą“ ir suprasi, – taip taręs jis išnyko. O vyras grįžo namo, paėmė „Bhagavad-gitą“ ir ėmė įdėmiai ją apžiūrinėti. Jau keli mėnesiai jis studijavo šį šventraštį. Jo manymu, kai kurie posmai buvo svarbesni ar siejosi vieni su kitais, todėl kai kur jis buvo prirašęs pastabų, kai ką pabraukęs.

Tada brahmanas nusprendė aplankyti savo guru. Jis papasakojo visą istoriją ir paprašė mokytojo paaiškinti šių įvykių prasmę. Guru jam atsakė:

– Mano brangus mokiny, kiek kartų aš tau esu sakęs, kad „Bhagavad-gita“ yra pats Krišna. Tai yra jo energija. Kodėl gi tu braukai ir rašinėji joje? Tokiu būdu tu įžeidi Viešpatį, kuris ir davė tau šią pamoką.

Brahmanas tarė:

– Aš jaučiuosi smarkiai prasikaltęs. Daugiau niekada taip nesielgsiu, – ir ėmė melsti atleidimo.

Kitą dieną vėl nuėjęs maudytis, brahmanas pamatė sėdint tą patį berniuką, tik ši kartą jis šypsojosi. Vyriškis priėjo prie jo ir tarė:

– Aš labai apgailestauju dėl to, ką padariau. Nors tu esi mažas berniukas, davei man didelę pamoką.

Tada vaikas atsakė:

– Taip, aš esu dar mažas, tačiau tu tikriausiai žinai, kad tai aš išdėsčiau „Bhagavad-gitą“ ir kad „Gita“ yra Mano, – tai pasakęs, berniukas išnyko.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

 

Pasidalinkite su kitais!