Viešpaties apsireiškimas

kj2

Kai Krišna nužengia į šį pasaulį, nors pasaulis ir yra pilnas dvilypumo, savanaudiškumo, arogancijos ir išnaudojimo… kai Krišna nužengia, pasaulis tampa visiškai tyras. Tiesiog prisimindami Jį, kartodami šventus Jo vardus ir užmegzdami ryšį su Viešpačiu, kiekvienu iš šių būdų mes tampame tyresni.

Yra graži analogija: kai šviečia pilnatis ir ji paliečia mėlynojo lotoso žiedą, jis prasiskleidžia. Sanskrito poezijoje teigiama, jog kūrinijoje nėra nieko gražesnio už pilnai išsiskleidusį mėlynojo lotoso žiedą. Jis prasiskleidžia tik paliestas mėnulio šviesos pilnaties naktį. Kitu atveju jis yra sandariai užsiskleidęs ir nežydi – tu negali jo praskleisti ir jis nekvepės. Bet kai jį paliečia mėnulio spinduliai, jis prasiskleidžia ir sužydi paskleisdamas nuostabų aromatą.

Lygiai taip pat premos arba meilės lotosas iš tiesų yra mūsų širdžių viduje – kiekvieno iš mūsų. Kai mėnulis gailestingai savo šviesa paliečia mūsų širdžių lotosus, jie pražysta. Ir kai jie sužydi, tai toji meilė tampa pačiu gražiausiu dalyku visoje kūrinijoje. Ir tas kvapas bei saldumas šios meilės natūraliai pasklinda visur. Taip veikia Viešpaties Krišnos malonė.

Krišna nusileidžia į šį pasaulį tik tam, kad patrauktų mūsų širdis priimti šią malonę.

Radhanatha Svamis

Iš anglų kalbos vertė Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės Radhanathswami.com

Paveikslėlis iš svetainės Rainfloweressence.com

Pasidalinkite su kitais!