Šeši vidiniai žmogaus priešai (I dalis). Geismas

wedding-495271_960_720

Yra šešios jėgos, taip pakeičiančios sąmonę, kad žmogus nebesupranta, kas vyksta su juo, jo gyvenimu – jį supanti realybė pasikeičia visiškai. Vedose šios jėgos vadinamos vidiniais žmogaus priešais, nes jie gimdo visas išorines, „gyvenimiškas“ problemas ir griauna žmonių likimus.

Šeši vidiniai žmogaus priešai yra tokie:

  1. Kama – geismas;
  2. Krodha – pyktis;
  3. Lobha – godumas;
  4. Moha – iliuzija;
  5. Matsarya – pavydas;
  6. Mada – beprotybė arba išdidumas.

Kiekvienas iš šių šešių žmogaus priešų griauna tam tikrą likimo sferą, dalį. Geismas išskiria šeimas. Pyktis panaikina žmogaus galimybes gyvenime: kai žmogus supyksta, dingsta bet kokios šviesios jo perspektyvos. Godumas trikdo ramybę: žmogaus psichika nuo jo tampa labai įtempta. Iliuzija griauna teisingo gyvenimo sampratą, todėl žmogus visiškai pasimeta, nebesigaudo savo paties galimybėse. Pavydas neleidžia žmogui būti laimingam.

Visi šie šeši priešai kyla dėl vienos priežasties, problemos, vadinamos klaidingu ego (ahankara). Tai mūsų polinkis tapatinti save su savo kūnu. Gyvoji esybė, siejanti save su materialiu kūnu, ima tapatintis su tam tikromis žmonių grupėmis, su tautybe, su materialiu pasauliu ir taip toliau, taip pamiršdama tikrąją, dvasinę, savo prigimtį.

Geismas. Aistringas noras, troškimas

Kai žmogų veikia geismas, jis tampa tarsi bejėgis. Keičiasi viskas: jo logika, mintys, veiksmai. Geismas aptemdo atmintį ir griauna intelektą – taigi ir visą žmogaus gyvenimą. Pateiksiu dažną šeimyninį pavyzdį. Įsivaizduokite šeimą, kuri kalba apie skyrybas: „Visiems nuo to bus tik geriau, jeigu mes gyvensime atskirai. Aš nieko negaliu padaryti – visi turės įprasti. Tiesiog toks likimas… Iš tiesų aš niekada tavęs nemylėjau…“ Tokius žodžius vienas kitam tarti priverčia geismas. Jis aptemdo atmintį, todėl vyrui ir moteriai atrodo, kad jų niekada niekas nesiejo. Tačiau žmoną dėl geismo paliekančiam vyrui santykiai gerai nesiklosto ir su kita moterimi. Maža to, geismas galiausiai nusilpsta, naujasis geismo objektas ima nebetraukti, o vyras nori grįžti pas žmoną, sakydamas: „Aš visada tave mylėjau, labai gailiuosi dėl to, ką pasakiau, nežinau kas su manimi darėsi…“ Žmogaus sąmonė gali taip radikaliai pasikeisti per visai trumpą laiką. Taip ją veikia geismas. Neapsigaukime manydami, kad tai – hiperbolizuotas pavyzdys: geismas veikia visus, o jo pasekmės visuomet tragiškos. Nuo to nėra apsaugotas niekas. Neištikimybė, išdavystės – dažna šiuolaikinių porų problema. Vedų šventraščiai nuosekliai aprašo, iš kur ji kyla.

Žmogui mąstant apie juslių objektus, išsivysto potraukis jiems. Potraukis pagimdo geismą, o geismas sukelia pyktį. Pyktis visiškai paklaidina, o paklydimas aptemdo atmintį. Kai atmintis aptemsta, dingsta intelektas, o dingus intelektui vėl puolama į materijos liūną. („Bhagavad-gita“ 2.62-63)

Štai kodėl, atrodytų, patys „nekalčiausi“ vyro ir moters „draugiški“ santykiai ankščiau ar vėliau virsta geismų liūnu – viskas vyksta pagal ką tik paaiškintą schemą. Geismas priverčia mus taip reaguoti ne tik į priešingą lytį, bet ir į paprastus daiktus ar reiškinius: ne veltui nuolatos trokštame madingų, labiausiai reklamuojamų daiktų, tikėdami, kad jie atneš mums laimę. Tačiau pro pirštus nuolat išsprūstantys materialūs „džiaugsmai“ (kurių variklis – geismas) tik kelia vis didesnę kančią.

Parengė Eldaras Gramyko

Pasidalinkite su kitais!