Vegetarizmas: nauja mada, sveikatingumas ar kvailystė?

VEF

Eskimai, kurių maistas tik mėsa ir riebalai, vidutiniškai gyvena maždaug 27,5 metų. Viduti­nis kirgizų, mintančių mėsa, amžius — 40 metų. Iš tyrimų, atliktų su mėsos vengiančia chunzų gentimi Pakistane, otomų gentimi Meksikoje ir Pietvakarių Azijos senbuviais vegetarais, pasižy­minčiais puikia sveikata, ištvermingumu ir ilga­amžiškumu matyti nereti atvejai, kai, sulaukę 110 ir daugiau metų, jie yra geros sveikatos, fiziškai ir protiškai aktyvūs. Pasaulinė sveikatos apsaugos statistika rodo, kad šalyse, kur labai daug suvartojama mėsos, daugiausiai sergančiųjų vėžiu bei širdies ligomis. O vegetarinėse šalyse šitų susirgimų daug mažiau.

Prieš skerdimą, o taip pat agonijos metu pasikeičia siaubo apimto gyvulio biocheminė reakcija. Po visą kūną išplinta toksiniai bioproduktai. Mūsų kūne didelio pykčio ar baimės metu taip pat vyksta tam tikri pakitimai. Gy­vūnai, kaip ir žmonės, reiškia emocijas ir biocheminė jų kūno sudėtis ekstremalių situaci­jų metu smarkiai pakinta. Padidėja adrenalino kiekis. Hormonų kiekis kraujyje padidėja jau tuomet, kai gyvulys mato kitų gyvūnų mirtį ir nesėkmingai bando išsivaduoti, išsaugoti savo gyvybę. Padidėjęs hormonų kiekis išlieka mėso­je, kuri suvalgyta apnuodija žmogaus kūną. Pagal amerikiečių Mitybos instituto duomenis, staigiai užmuštų gyvulių mėsoje yra labai daug nuodingo kraujo bei kitokių kenksmingų biop-roduktų.

 Vėžys

Buvo ištirta 50 000 vegetarų (Sep­tintosios dienos adventistų). Rezultatai neįtikėtini. Tyrimai parodė, kad šitos grupės žmonių vėžinių susirgimų skaičius kelis kartus mažesnis nei vidu­tinis šalyje. Mormonai vartoja labai nedaug mėsos.

Kodėl mėsa didina riziką susirgti onkologinė­mis ligomis? Viena iš priežasčių gali būti ta, kad užmušto gyvulio mėsa po kelių dienų įgauna pilkai žalią atspalvį. Mėsos pramonė stengiasi kruopščiai paslėpti spalvos pasikeitimą, apdoroda­ma ją nitratais, nitritais ir kitokiais konservantais, išlaikančiais ryškiai raudoną spalvą. Tačiau pasta­raisiais metais dalis šitų medžiagų pripažinta kancerogeninėmis, t. y. sukeliančiomis arba skati­nančiomis onkologinių ligų vystymąsi.

Dr. Viljamas Lidžinskis, onkologinių ligų spe­cialistas iš Tenesio nacionalinės laboratorijos, sykį pasakė: “Aš niekada nešertu savo katino produk­tais, kuriuose yra nitratų.”

Britų ir amerikiečių mokslininkai, tyrinėjantys žarnyno bakterijas, nustatė, kad vegetarų ir mė­sėdžių žarnyno bakterijų flora labai skiriasi. Mė­sėdžių žarnyne bakterijos gamina chemines me­džiagas, skatinančias onkologines ligas. Čia gali­ma įžiūrėti priežastį, kodėl žarnyno vėžys labiau paplitęs Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šalyse palyginti su vegetarinėmis šalimis, pavyz­džiui, Indija. JAV žarnyno vėžys labai paplitęs ir užima antrą vietą (po plaučių vėžio), o Škotijoje, kur mėsos suvartojama maždaug 20% daugiau negu Anglijoje, žarnyno vėžys išplitęs labiausiai iš visų pasaulio šalių.

Gyvūnus ir žmones veikia įvairios cheminės medžiagos

Dažnai mityba mėsa vadinama “baigiamąja grandimi mitybos grandinėje”. Gamtoje egzistuoja ilga mitybos grandinė: medžiai “minta” saulės šviesa, oru ir vandeniu; žolėdžiai gyvūnai ėda žolę ir medžių dalis; plėšrūnai — žolėdžius. Ta­čiau dabar į mitybos grandinę pakliuvo nuodingi chemikalai (trąšos, pesticidai ir pan.). Šie nuodai patenka į augalais mintančių gyvūnų kūną. Pa­vyzdžiui, laukai barstomi insekticidu DDT (labai stiprūs nuodai), kuris, kaip kategoriškai tvirtina mokslininkai, sukelia vėžį, nevaisingumą ir rimtas kepenų ligas. DDT ir į jį panašūs pesticidai patenka į gyvūnų (ir žuvų) kūnus ir ten kaupia­si. Beveik visi nuodingi chemikalai, kuriuos su­ėdė gyvūnai, pasilieka jų kūne visam laikui. Taigi karvės ėda žolę, šieną, o kartu ir juose esančius pesticidus. O kai valgote jų mėsą, pripildote savo organizmą DDT ir kitais chemika­lais, kurie kaupėsi mėsoje per visą gyvulio gyve­nimą. Kadangi žmonės — paskutinė grandis mity­bos grandinėje, juose kaupiasi pati didžiausia nuodingų medžiagų koncentracija, jie paskutiniai ir suvartoja tuos nuodus. Jau įrodyta, kad mėsoje yra 13 kartų daugiau DDT negu daržovėse. Vals­tybiniame Ajovos universitete buvo atlikti bandy­mai, kurie parodė, kad daugiausia DDT patenka į žmogaus kūną kartu su mėsa.

Tačiau gyvulių mėsoje yra daug kitų chemi­nių medžiagų, kurių specialiai dedama į gyvulių maistą, kad jie greičiau augtų, tuktų, kad būtų gražesnė mėsos spalva ir pan. Gyvuliai peršeria-mi, į kraują leidžiama hormonų, skatinančių augi­mą, duodama jiems apetito stimuliatorių, antibioti­kų, raminamųjų vaistų ir maistingų struktūrų.

“New York Times” praneša: “Tačiau dar didesnį pavojų vartotojų sveikatai kelia užterši­mas tokiomis bakterijomis kaip salmonelės bei pesticidų, nitratų, nitritų, hormonų, antibiotikų ir kitokių chemikalų likučiai.” (1971 metų liepos 18 d.). Daugelis iš jų — kancerogenai. Įrodyta, kad nemažai gyvulių nuo šių chemikalų ir medikamen­tų miršta, nesulaukę reikiamo amžiaus.

Nuo tada, kai fermeriai pradėjo kurti galvijų fabrikus, daugelis gyvulių visą gyvenimą pralei­džia nejudėdami, tamsiuose garduose, nė sykio neišvydę dienos šviesos. Jų kančių kulminacija — žiauri ir siaubinga žūtis. Panašiai laikomos ir vištos stambiuose paukščių fabrikuose.

Kaip teigia “Chicago Tribūne”, paukščiai de­da kiaušinius tiesiog ant grindų. Jie stimuliuojami medikamentais, todėl tunka savo ankštuose tvan­kiuose narvuose, kuriuose negali net pajudėti. Paaugę ir pasunkėję, perkeliami aukštu žemiau, o kada pasiekia paskutinį aukštą, juos užmuša. Taip nenatūraliai auginamų paukščių kūne vyks­ta cheminis disbalansas, jie praranda natūralius instinktus, ir tokių paukščių mėsa sukelia pikty­binius auglius bei daug kitų ligų žmonėms, mintantiems jų mėsa.

Širdies ligos

Galbūt labiausiai neginčytinas argumentas ve­getariško maisto naudai yra jokių abejonių neke­liantis, daugeliu tyrimų įrodytas ryšys tarp mity­bos mėsa ir širdies ligų. Amerikoje, užimančioje pirmą vietą pasaulyje pagal mėsos vartojimo lygį, vienas iš dviejų žmonių miršta nuo širdies ligų arba kraujo spaudimo sutrikimo. O šalyse, kur mėsos vartojama nedaug, šių ligų nepastebėta. Amerikos medicinos asociacijos žurnalas dar 1961 metais pranešė, kad vegetariška dieta gali už kirsti kelią 90 — 97% širdies (tromboflebitai ir koronarinių kraujagyslių užsikimšimas) ligų.

Kodėl mėsa pavojinga žmogaus kraujotakos sistemai? Gyvuliniai riebalai, pavyzdžiui, choleste­rinas, labai sunkiai pašalinami iš žmogaus orga­nizmo. Jie nusėda ant kraujagyslių sienelių. Ilgai­niui kraujagyslių spindis siaurėja, ir vis mažiau kraujo gali jomis nutekėti. Vystosi aterosklerozė. Labai apkraunama širdis, nes tam pačiam kraujo kiekiui perpumpuoti reikia daug daugiau pastan­gų. Dėl to pakyla kraujo spaudimas, ištinka infarktas ir širdies priepuoliai. Neseniai Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad, ištyrus gru­pę vegetarų, kraujo spaudimo sutrikimų pastebė­ta mažiau negu tokioje pačioje ne vegetarų grupėje. Korėjos karo metu buvo atlikti 200 žuvusių amerikiečių ir 200 žuvusių korėjiečių kareivių skrodimai. Jie buvo maždaug 20 metų. Ant beveik 80% amerikiečių kareivių arterijų sienelių aptiktos nuosėdos, kurios atsirado dėl mėsos vartojimo. Korėjiečių kareivių arterijos bu­vo absoliučiai švarios. Didesnė dalis iš jų buvo vegetarai.

Amerikoje širdies ligos įgavo epidemijos po­būdį. Vis daugiau gydytojų (tarp jų ir Amerikos širdies tyrimų asociacija) rekomenduoja savo pa­cientams atsisakyti mėsos arba vartoti jos daug mažiau. Jau dabar mokslininkai pripažino, kad vegetariška dieta gali sumažinti cholesterino kie­kį kraujyje. Dr. V. D. Redžisteris, Kalifornijos universiteto Mitybos skyriaus vedėjas, aprašo ban­dymus,   kurių metu gausi pnpų ir žirnių dieta leido sumažinti cholesterino kiekį, nors žmonės, dalyvavę eksperimente, ir toliau gana daug var­tojo sviesto.

Puvimas

Paskerdus gyvulį, jo kūne tuojau pradeda irti baltyminės medžiagos. Šitas procesas labai skiria­si nuo analogiško proceso, pavyzdžiui, lėto me­dienos puvimo. Irimo substancija, esanti gyvulių ir žuvų mėsoje bei kiaušiniuose, turi bendrą savybę — maksimaliai greitai pūva. Skerdiena patalpinama į šaldytuvą, vėliau pervežama į mė­sos parduotuves, parduodama, po to mėsa paten­ka į pirkėjo rankas, vėl laikoma šaldytuve, kol pagaliau iš jos paruošiamas maistas. Tačiau ar gali pirkėjas įsivaizduoti, iš kokios mėsos (kokioje puvimo stadijoje tuo metu esančios mėsos) paga­minti jo pietūs?

Mėsa labai lėtai slenka žmogaus virškinimo sistema, kuri, kaip jau matėme, nėra skirta jai virškinti. Kad būtų visiškai suvirškinta, o nesu­virškinti likučiai pašalinti iš organizmo, reikia maždaug 5 dienų. Toks pat vegetariško maisto virškinimo procesas užima tik pusantros — dvi die­nas. Taigi kelias paras mėsos puvimo produktai, sukeliantys įvairias ligas, yra virškinimo organuo­se. Įprotis maitintis mėsa, ir dar irimo stadijoje, kai į žarnyną išskiriamos nuodingos medžiagos, apnuodija, anksčiau laiko nualina skrandžio — žarnyno traktą ir visą organizmą.

Žalia pūvanti mėsa gali sutepti virėjo rankas ir visus daiktus, prie kurių ji liečiasi. Britų visuomeninės   sveikatos   inspektoriai   po   masinių apsinuodijimų, kurių šaltinis buvo skerdyklos, per­spėdavo namų šeimininkes, kad “imti rankomis žalią mėsą higienos požiūriu yra tas pats, kaip imti rankomis karvės mėšlą”. Dažnai nuodingos puvimo bakterijos nesuyra net gaminant, ypač, jeigu mėsa nepakankamai išvirta ar iškepta. Tai kelia rimtą pavojų susirgti infekcinėmis ligomis.

Inkstų ligos, podagra, artritas

Vieni iš labiausiai kenksmingų nuodų ir šla­kų, kuriais mėsėdžiai užteršia savo kūną, yra šlapimo rūgštis bei kiti azoto junginiai. Pavyz­džiui, viename svare bifštekso yra 14 gramų šlapimo rūgšties. Amerikiečiai gydytojai, tyrinėję mėsėdžių ir vegetarų inkstų veiklą, nustatė, jog mėsėdžių inkstai, kad išvalytų azoto junginius, turi dirbti 3 kartus smarkiau negu vegetarų. Kol žmonės jauni, jie paprastai nepastebi per didelio krūvio, bet vėliau, kai organizmas pradeda senti, pasireiškia įvairios inkstų ligos.

Kai inkstai daugiau nebegali susidoroti su organizmo valymu, nepašalinta šlapimo rūgštis plinta po visą kūną. Dažniausiai ją absorbuoja raumenys ir ilgainiui ji ten kristalizuojasi. Kai šlapimo rūgštis nusėda sąnariuose, atsiranda po­dagros skausmai, artritas ir reumatas. Kai šlapi­mo rūgštis susikaupia nervų rezginiuose, suserga­ma neuritu ir išiju. Dabar daugelis gydytojų rekomenduoja savo pacientams, kamuojamiems šių ligų, visai atsisakyti mėsos arba bent jau smarkiai apriboti jos vartojimą.

Visiškas išsivalymas

Kadangi mūsų virškinimo sistema nepritaikyta maitintis mėsa, jos vartojimo pasekmės yra liūd­nos, ir sunku visiškai išvalyti virškinimo sistemą. Mėsa daug žalos pridaro todėl, kad ji pernelyg lėtai slenka virškinimo traktu (4 kartus lėčiau už pieno ir vegetarinius produktus), todėl lėtinis vidurių užkietėjimas — mūsų visuomenės susirgi­mas.

Daugelis paskutiniųjų metų tyrimų įrodė, kad be žalos išvalyti žarnyną galima tik laikantis teisingos vegetarinės dietos.

Daržovės, grūdai ir vaisiai padeda išvalyti organizmą. Vegetariniame maiste yra daug ląste­lienos, kuri skatina normalų žarnyno darbą. Nau­jausiais tyrimais nustatyta, kad natūralus augali­nis pluoštas yra vienintelė priemonė išvengti apendicito, divertikulito, tiesiosios žarnos vėžio, širdies ligų ir antsvorio.

Vegetarų sveikata daug geresnė negu žmonių, vartojančių mėsą

Kaip įsitikinome, mėsa nėra natūralus ar sveikesnis maistas. Žinoma, mes galime gyventi, valgydami mėsą, tačiau tada žmogaus organiz­mas anksčiau laiko susidėvi ir jį apninka daugy­bė ligų. Dujų variklis gali dirbti ir su žibalu, bet jis dažnai užsikimš, greičiau susidėvės ir sulūš greičiau negu tada, kai dirbs su dujomis. Mūsų kūnas — ne mašina, o sudėtingas ir nuostabus kūrinys,   kuris   tarnauja   mums   visą   gyvenimą. Todėl reikia duoti jam tinkamą natūralų maistą — vaisius, grūdus, riešutus, ankštinius, daržoves ir pieno produktus. Tyrinėjimai patvirtina, kad vegetarų sveikata daug geresnė negu tų, kurie valgo mėsą.

Įvairių krizių metu, kada žmonės būdavo priversti laikytis vegetarinės dietos, jų sveikata smarkiai pagerėdavo. Danijoje per Pirmąjį pasau­linį karą iškilo pavojus, kad dėl britų blokados gali smarkiai pritrūkti produktų. Danų vyriausybė kreipėsi į Nacionalinės vegetarų draugijos direk­torių, prašydama sudaryti mitybos raciono pro­gramą. Blokados metu danai buvo priversti mai­tintis daržovėmis, vaisiais bei grūdų ir pieno produktais. Per vienerius tokios dietos metus mirtingumas sumažėjo 17%. Kai Norvegijos gy­ventojai dėl maisto stokos per Pirmąjį pasaulinį karą tapo vegetarais, iš karto sumažėjo mirtingu­mas nuo kraujotakos ligų. Kai po karo Danijos ir Norvegijos gyventojai sugrįžo prie mėsiško val­gio, jų mirtingumas ir širdies ligos išplito iki prieškarinio lygio.

Chunzų gentis, gyvenanti Šiaurės Indijoje ir Pakistane, išgarsėjo beveik niekada nesergančiais ilgaamžiais. Nustebę mokslininkai iš įvairiausių šalių atvažiuodavo į jų gyvenvietes, tikėdamiesi atskleisti paslaptį tautos, kurios žmonės sulaukia 115 metų ir daugiau. Jų maistą daugiausia sudaro nevalyti grū­dai, švieži vaisiai ir ožkos pienas. Seras Robas Makharisonas, britų generolas ir gydytojas, kuris ilgą laiką dirbo chunzų gentyje rašė: “Aš niekada nesu matęs apendicito, kolito ar vėžio atvejų.”

Neseniai grupė Harvardo gydytojų ir moksli­ninkų apsilankė nuošalioje gyvenvietėje Ekvadoro kalnuose, kur gyvena 400 žmonių. Jie buvo nustebinti, kad daugelis vietinių gyventojų sulau­kė nepaprastai ilgo amžiaus. Vienam suėjo 121 metai, o keliems — daugiau nei šimtas. Moksli­ninkai ištyrė gyventojus, turinčius po 75 metus. Tik dviems buvo aptikti širdies ligų požymiai! Gyventojai buvo visiški vegetarai. Gydytojai pa­vadino savo atradimą “ekstraordinariniu” ir pasa­kė, kad panašūs tokios pat amžiaus grupės žmonių tyrimai, atlikti Jungtinėse Valstijose, išaiš­kintų 95% širdies ligų atvejų. Statistikos duome­nimis Jungtinėse Valstijose vegetarai yra apylie-siai ir sveikesni. Daugiau nei 50% amerikiečių turi antsvorį, o vegetarų svoris 20 svarų mažesnis negu mėsą valgančiųjų. Nacionalinis Amerikos sveikatos institutas neseniai atliko tyrimus su 50 000 vegetarų. Paaiškėjo, kad vegetarai gyvena ilgiau ir daug rečiau serga širdies bei onkologi­nėmis ligomis, palyginti su amerikiečiais, varto­jančiais mėsą.

Anglijoje vegetarai už gyvybės draudimą mo­ka mažiau todėl, kad rečiau serga širdies ligomis ir atitinkamai sumažina kompanijos draudimo ri­ziką. Vegetarų restoranai draudimo policijai taip pat moka mažiau už apsinuodijimą maistu, ka­dangi jų lankytojai rečiau apsinuodija negu res­toranuose, vaišinančiuose mėsa.

Harvardo universiteto gydytojai nustatė, kad vegetarinė dieta mažina peršalimo ligų ir alergijų atvejus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad mėsą vartoti kenksminga, ji pražūtingai veikia žmogaus organizmą, o gerai subalansuota dieta, priderinta prie gamtos dėsnių, padės mums išlaikyti sveiką ir judrų kūną.

Vegetarai fiziškai sveikesni

Paprastai manoma, kad vegetarai yra fiziškai silpni, išblyškę ir liguisti. Tačiau tai visai neati­tinka tiesos. Daugybė tyrimų ir faktų patvirtina, kad vegetarai yra stipresni, vikresni ir ištvermin­gesni už žmones, vartojančius mėsą.

Dr. H. Šoutenedas Belgijos universitete atliko bandymus, norėdamas išaiškinti vegetarų ir mėsą valgančiųjų ištvermingumą, stiprumą ir reakcijos greitumą. Paaiškėjo, kad vegetarai pagal visus tris duomenis pirmauja.

Dr. Irvingas Fišeris 1906—1907 metais Jeilio universitete testais tikrino ištvermingumą. Tyrimai buvo atliekami su Jeilio universiteto atletais, in­struktoriais, gydytojais ir medicinos seserimis. Re­zultatai daugeliui buvo netikėti, nes pasirodė, kad vegetarai maždaug 2 kartus ištvermingesni. Analogiškus tyrimus atliko Dž. H. Kelogas Miči­gano karinėje upių sanatorijoje ir gavo tokius pačius rezultatus.

Briuselio universitete dr. Dž. Loteiko ir V. Kipani atliko tyrimus, norėdami patikrinti dr. J. Fišerio tyrimų rezultatus. Vegetarai ištvermingumo bandy­mus išlaikydavo 2 — 3 kartus ilgiau, o po kiekvieno bandymo jėgoms atstatyti sugaišdavo penktadalį to laiko, kurio reikėdavo mėsą valgantiesiems.

Šie netikėti rezultatai parodė, kad vegetarinė dieta vysto fizines jėgas ir ištvermę. Ilgiausiai gyvena ir stipriausi — žolėdžiai gyvūnai. Arklys, elnias, buivolas, dramlys — visi turi didelį stiprų kūną; jie ištvermingi ir nepailstantys, jų milžiniš­ka jėga leidžia pakelti didžiulius sunkumus ir atlikti sunkiausius darbus. Nė vienas gyvūnas, mintantis mėsa, negali susilyginti su jais jėga ir ištverme.

Anglijos dviratininkų vegetarų klubui priklau­so 40% nacionalinių rekordų dviračių sporte, visoje Europoje dviratininkai vegetarai iškovojo daugiau pergalių nei dviratininkai mėsėdžiai.

Garsus plaukikas vegetaras Murėjus Rouzas buvo jauniausias, gavęs aukso medalį Olimpinėse žaidynėse. Jis pasirodė esąs stipriausias visų laikų plaukikas ir pasiekė daug rekordų. Britų vegeta­rų plaukimas Aoiglų kanalu neturi analogų istori­joje — jie perplaukė kanalą per 6 vai. 20 min.

Daugelis pasaulinio garso atletų tapo vegeta­rais, norėdami pagerinti savo rezultatus. Pavyz­džiui, austrų sunkiaatletis A. Andersonas arba Džonis Veismiuleris, kuris iškovojo 56 pasaulio plaukimo rekordus. Mitybos pakeitimas nesumaži­no jų jėgų, galimybės padidėjo arba liko tokios pačios.

Centro puolėjas Bilas Vailtonas, nacionalinio krepšinio žvaigždė, žinomas savo puikiu žaidimu. Jis pats pasirinko vegetarinę dietą, kurią dabar rekomenduoja kitiems žmonėms.

Visame pasaulyje vegetarai pasiekė daug re­kordų — imtynių, bokso, ėjimo, futbolo, bėgdami

su kliūtimis ir t. t. Vegetarai iš tikrųjų ištvermin­gesni ir energingesni, nes jų kūno nevargina didžiulis energijos eikvojimas, šalinant mėsos tok­sinus.

Ar mano kūnas gaus pakankamai maisto medžiagų, jei aš nevalgysiu mėsos?

Žmonėms, kurie ruošiasi rinktis vegetarinę dietą, didžiausią nerimą kelia klausimas: ar gaus jų kūnas pakankamai maisto medžiagų? Ar gaus pakankamai baltymų? Tačiau jiems nėra ko ne­rimauti. Vegetarinė dieta gali duoti kūnui viską, ko jam reikia. Daugelis mokslininkų įrodė, kad vegetariniuose produktuose biologinės energijos yra daug daugiau negu mėsoje.

Mus tiesiog privertė patikėti, kad mėsa būti­na mūsų sveikatai. Šeštajame dešimtmetyje moks­lininkai gyvulinius baltymus priskyrė pirmos kla­sės baltymams, o augalinius — antros klasės. Ta­čiau tokia nuomonė buvo paneigta, kadangi tyrimai įrodė, jog augaliniai baltymai taip pat maistingi ir efektyvūs, kaip ir gyvuliniai.

Vegetariniuose produktuose baltymų kiekis svyruoja nuo 8—12% javų grūduose iki 40% sojos pupose, o tai dvigubai daugiau, negu mėsoje. Net neriebiame bifštekse yra tik 20% įsisavinamų baltymų. Daugelyje riešutų rūšių, sau­lėgrąžų sėklose ir ankštiniuose yra 30% baltymų. Baltymus, kurie būtini mums, sudaro 8 pagrindi­nės amino rūgštys. Maistinė mėsos vertė dažnai giriama todėl, kad joje yra visos aštuonios amino rūgštys. Bet štai ko neįtaria dauguma žmonių, vartojančių mėsą: ji — ne vienintelis produktas, kuriame yra visas būtinų amino rūgščių rinkinys. Sojos pupose ir piene taip pat yra aštuonios būtinos mums amino rūgštys.

Galbūt dar labiau nuramins tas faktas, jog mums būtinus baltymus galima gauti paprasčiau­siai suderinus du vegetarinius produktus, pavyz­džiui, ryžius ir ankštinius. Be to, taip derinant, visiškai patenkinamas aukščiausios rūšies baltymų poreikis. Neturtingi žmonės visame pasaulyje nuo­lat taip elgiasi: maišo ryžius ir tofu arba ankšti­nius (Kinijoje ir Indijoje), kukurūzus ir ankštinius (Centrinėje ir Pietų Amerikoje) ir pan.

1972 metais Frederikas Storas iš Harvardo universiteto ištyrė daug vegetarų — suaugusių vyrų ir moterų, nėščių moterų, taip pat merginų ir vaikinų. Jis nustatė, kad visos žmonių grupės gaudavo daugiau nei dvigubą normą kasdien reikalingų baltymų. 1954 metais mokslininkai Har­varde atliko detalius tyrimus ir nustatė, kad daržovės, grūdai bei pieno produktai, įvairiai derinami, patenkina visų reikalingų baltymų po­reikį; baltymų trūkumo neaptikta nė viename vartojamame derinyje. Mokslininkai priėjo išvadą: labai sunku pagaminti vegetariškus pietus, kad juose nebūtų visų žmogui būtinų baltymų.

Laikraščiuose dažnai skaitome apie neturtin­gų šalių išsekusius žmones, kurie badauja ir miršta nuo baltymų trūkumo. Tačiau mokslinin­kai nustatė, kad šitie žmonės išsenka ne todėl, kad nevalgo mėsos, o dėl to, kad negauna reikalingo maisto. Maistas, kurį sudaro tik ryžiai (jų dažnai taip pat neužtenka) arba tik saldžio­sios bulvės, iš tikrųjų gali išsekinti. Taip maitin­damasis žmogus gali ir mirti. O tose vietose, kur vegetarai gauna pakankamą kiekį įvairių maisto produktų (įvairių daržovių, grūdų ir ankštinių), matome stiprius ir sveikus žmones.

Mes elgiamės teisingai, kai bandome išsiaiš­kinti, kodėl patikėjome, kad nebūsime sveiki, jeigu nevalgysime tiek daug mėsos. Kas yra didžiosios amerikiečių “bifšteksų” religijos auto­rius ir kam visa tai daroma?

Ar įprotis maitintis mėsa siejasi su badu?

Taip! Galėtume liautis šėrę grūdais gyvulius ir atiduoti juos vargšams bei badaujantiems. Taip padėtume nuolat visame pasaulyje pusbadžiu gy­venantiems žmonėms.

Jeigu suvalgytume nors pusę mėsos, kurios suvaldome dabar, galėtume sutaupyti tiek maisto, kad jo užtektų pamaitinti visas besivystančias šalis. (Kalbama tik apie JAV).

Mitybos specialistas Džinas Majeris paskaičia­vo, kad sųvartojant tik 10% mažiau mėsos, iš sutaupytų grūdų būtų galima pamaitinti 60 mili­jonų žmonių.

Dabar 80—90% visų grūdų, išauginamų Ame­rikoje, sušeriama gyvuliams.

Prieš dvylika metų vidutiniam amerikiečiui teko 50 svarų mėsos per metus. Dabar vidutinis amerikietis tik jautienos suvalgo 129 svarus. Ame­rika pakvaišo dėl mėsos. Dauguma amerikiečių kasdien suvalgo 2 kartus daugiau leistinos balty­mų normos. Kad suprastume, kaip galime teisin­gai išnaudoti pasaulio resursus, turime išsiaiškinti kodėl trūksta produktų.

Vis daugiau mokslininkų bei ekonomistų stoja pusėn vegetarizmo, kuris gali išspręsti siaubingą bado mūsų planetoje problemą. Jie teigia, kad mėsos vartojimas yra pagrindinė maisto produktų stokos priežastis.

Koks ryšys tarp vegetarizmo ir maisto trūkumo?

Atsakymas labai paprastas: mėsa — neekonomiškiausias ir neefektyviausias maistas, kurį mes valgome. Vieno gyvulinių baltymų svaro kaina dvylika kartų didesnė už tokio pat kiekio auga­linių baltymų kainą. Organizmas gali įsisavinti tik 10% baltymų ir kalorijų, esančių mėsoje, kiti 90% — nenaudingi šlakai.

Didžiuliuose žemės plotuose auginami pašarai galvijams. Šitose žemėse galėtų augti grūdai ir įvairios ankštinės daržovės. Pavyzdžiui, kad gau­tume vieną svarą baltymų, reikia vieno akro žemės pašarams, skirtiems išauginti jaučius. O šitą žemę užsėję sojos pupomis, gautume 17 svarų baltymų! Kitaip tariant, maitinantis mėsa reikia 17 kartų daugiau žemės, negu maitinantis daržovėmis.

Pasidalinkite su kitais!