Veganiški sušiai

12162583_10153631815379250_1217789079_o

Azijos virtuvei sparčiai užkariaujant pasaulį, siūlau pasigaminti vieną populiariausių Japoniškos virtuvės patiekalų – sušius (veganiška versija). Daugelis žmonių, ko gero, imtų ginčytis „pala pala, koks gi čia sušis be jūros gėrybių? Juk žodis sushi reiškia fermentuotą žuvį!”, bet tokiems ginčytojams drąsiai atkirskite „vat ir ne!” Panagrinėjus žodžio sushi etimologiją, pasidaro aišku kaip dieną: žodelis ne tik tolokai nuplaukęs nuo žuvies, bet ir apskritai nuo to, ką įsivaizduojame esant sušiu (t. y., nedidelis ritinėlis, prikimštas visokių gardžių dalykėlių). Pirminė žodžio sushi reikšmė – rūgštus, fermentuotas, sumaišytas su actu. Iš pastarojo žodžio kiltų tolesnė žodžio reikšmė – ryžiai, pagardinti actu. Taigi, veganiškas sušis nė kiek  neprastesnis už aną, farširuotą lašiša ar ikrais. Skonio savybės, pasak ragautojų ir gamintojos, nė kiek nenusileidžia visavalgiškui sušiui, o štai įspūdingą sudedamųjų dalių naudą dabar pat ir panagrinėsime detaliau.

  • Ryžiai – puikus energijos šaltinis, neturintis blogojo glitimo ir cholesterolio (tiesą sakant, ryžiai mažina blogojo cholesterolio kiekį organizme). Ryžius itin rekomenduojama vartoti besiskundžiantiems aukštu kraujo spaudimu. Juose gausu vertingų antioksidantų, padedančių iš organizmo šalinti laisvuosius radikalus, taip pat įvairių vitaminų ir mineralų (niacinas, vitaminas D, kalcis, maistinės skaidulos, geležis bei vitaminas B2). Galiausiai, ryžiai padeda teigiamai reguliuoti vidurių bei šlapimo pūslės veiklą.
  • Nori dumbliai (tas žalsvas lapelis, į kurį vyniojame sušio įdarą) – šiuose dumbliuose itin gausu baltymų. 100  g nori dumblių turi net 30-50 g baltymų. Kaip ir ryžiai, nori dumbliai mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Juose daug skaidulų, gerinančių virškinimą bei padedančių mesti nereikalingus kilogramus. Nori dumbliuose gausu geležies (itin naudinga vegetarams ir veganams), kalcio bei jodo.
  • Agurkai – puikus vitamino K šaltinis. Agurkuose gausu vario, kalio, magnio, vitamino C, fosforo, biotino bei vitamino B1. Šiose daržovėse randama ir sveikiems nagams reikalingo mineralo kvarco. Agurkai, kaip ir ryžiai, mažina vėžio riziką bei padeda kovoti su laisvaisiais radikalas, kadangi juose apstu antioksidantų.
  • Morkos – ko gero nė neverta tūkstantąjį kartą porinti apie tai, jog morkos gerina regėjimą. Tiesa, už tai atsakingą morkose esantį vitaminą A reiktų vartoti kartu su augaliniais riebalais (o šioms pareigoms atlikti į sušius dėsime avokadą). Morkose esantis beta karotinas stabdo ląstelių senėjimą, antioksidantai gerina odos būklę. Taip pat morkos saugo mus nuo infekcijų, valo organizmą, o jose esantys mineralai gerina dantų bei dantenų būklę.
  • Avokadai – 100 g šio vaisiaus randami dideli kiekiai vitaminų K, C, B5, B6, E. Kalio kiekiu avokadai pralenkia net bananus (kalis itin svarbus palaikant normalų kraujo spaudimą). Avokadai – gana kaloringas vaisius, tačiau didžioji dalis kalorijų sudaryta iš mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina blogojo cholesterolio kiekį organizme. Avokadai taip pat gali pasigirti dideliu skaidulų bei antioksidantų kiekiu. Juose randamas liuteinas itin svarbus geram regėjimui.
  • Aisbergo salotos – šiose salotose esantis kalis saugo nuo širdies ligų. Taip pat salotose randamos Omega riebiosios rūgštys, svarbios sveikai smegenų ir nervų sistemos veiklai. Be to, jose gausu mangano, magnio, geležies, fosforo bei kalcio. Visi šie mineralai kovoja su laisvaisiais radikalais ir stiprina žmogaus imuninę sistemą. Dėmesio, moterys! Šioje lapinėje daržovėje taip pat aptinkama folio rūgštis, kuri itin svarbi nėštumo metu.
  • Tofu (sojos pupelių varškė) – be didelio baltymų kiekio, šis produktas praturtinas ir nemenkomis geležies bei kalcio atsargomis. Liesas augalinis baltymas (kitaip nei gyvūninis), randamas tofu, sumažina širdies ligų riziką. Sojos pupelėse esantis izoflavonas genisteinas stabdo vėžinių ląstelių susidarymą. Kitaip nei skelbia gana paplitęs mitas, soja gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką net 25 procentais. Galiausiai, sojoje esantys izoflavonai taip pat padeda kovoti su kaulų retėjimu. Be to, priešingai nei dar vienas paplitęs mitas teigia, žmogaus vartojimui skirta soja nėra genetiškai modifikuota (jei kokiame nors pasaulio pakraštyje vis dėlto rastumėte tokį variantą, jis be abejonės ir būtų pažymėtas kaip genetiškai modifikuotas produktas). Genetiškai modifikuota soja šeriami gyvuliai, kurie vėliau skerdžiami mėsai ar auginami pieno pramonei. Taigi, genetiškai modifikuota soja ant jūsų stalo pateks tik per gyvūninius produktus (jei tokius vartojate).
  • Pomidorai – pomidoruose esantys antioksidantai mažina vėžio, įskaitant ir prostatos, riziką. Pomidoruose gausu skaidulų, kalio, vitamino C bei cholino – šios medžiagos itin svarbios normaliai širdies veiklai palaikyti. Vitaminas C taip pat be galo svarbus užtikrinant puikią odos būklę, kadangi šis vitaminas – vienas svarbiausių kolageno „ramsčių“. Kaip ir aisbergo salotos, pomidorai turi sukaupę vertingosios folio rūgšties atsargas, kurios būtinos ne tik nėščioms moterims, bet ir kaip efetyvus ginklas prieš depresiją jums ir jūsų kaimynui (itin aktualu žiemoti mėgstantiems lietuviams).

Žodžiu, mūsų ilgai laukti sušiai – ne tik skanus, bet ir sveikas patiekalas, tad po visų litanijų kimbam į receptą ir gaminimo būdą (vyniojimo procesas tikrai nėra toks baisus, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio).

Mums reikės (užtenka pamaitinti 8-10 žmonių, tačiau šios hipotezės tikslumas labai priklauso nuo jūsų išalkimo lygio, žinoma):

  • Pakelis nori dumblių lapų sušiams (galima rasti beveik visose maisto prekių parduotuvėse, rytietiškų produktų skyriuje);
  • Pakelis sušių ryžių (500 g);
  • Ryžių acto (taip pat ieškoti rytietiškų prekių skyriuje);
  • Druskos;
  • Cukraus;
  • Virtų morkų (3-4);
  • Agurkų (3-4);
  • Avokado (priklauso nuo pjaustymo, bet teoriškai užtektų apie 1,5-2);
  • Aisbergo salotų (keletas lapų);
  • 1 pakelis šilkinio tofu (ieškoti su prierašu „firm”; šilkinį tofu rasite Rimi arba didesnėse Maximose);
  • Pomidorų (3-4);
  • Patinkančių prieskonių (naudojau „Viduržemio jūros žolelių“ mišinį);
  • Maltų juodųjų pipirų;
  • Sojos padažo (patariu rinktis su mažesniu druskos kiekiu, pvz., „Kikkoman“, kurį tikrai rasite Maximoje);
  • Veganiškos wasabi krienų pastos (daugumoje parduodamų Maximos tinkle aptikau laktozės, tačiau Rimi pavyko rasti veganišką variantą).

Įrankiai:

  • „Marlė“ arba švarus virtuvinis rankšluostukas (nusunksime tofu);
  • Bambukinis sušių vyniojimo padėkliukas (reikėtų rinktis tokį, kurio lazdelės vienoje pusėje užapvalintos, o kitoje – tiesios (žr. nuotrauką);
  • Storesnio plastiko maišelis (nebūtinas, tačiau į jį įkišus bambukinį padėkliuką sušiai limpa mažiau. Be to, po vyniojimo padėkliuko nebereikia plauti);
  • Dubenėlis su vandeniu rankų mirkymui.

12165662_10153631807709250_915574271_n

Pagal ant pakelio nurodytas instrukcijas išverdam ryžius (manieji 2 min. virė ant didelės ugnies, o likusias 15 min. ant mažos). Išvirus dangčio nekilnojame: puodą pridengiam rankšluostuku ir paliekame 10 min. ramiai pastovėti. Vėliau ryžius atidengiame ir paliekame atvėsti.

Kol ryžiai vėsta, paruošiam daržoves: virtas morkas supjaustom plonais šiaudeliais, agurkus taip pat smulkinam į šiaudelius, tačiau nupjaunam ir sluoksnį su sėklomis, pomidorus plonomis juostelėmis (kaip išeina), aisbergo salotas taip pat raižome juostomis, avokadai neatsilieka (tik, žinoma, neužmirškite nulupti žievės ir išimti kaulo). Šilkinį tofu išimame iš pakuotės, perspaudžiame per marlę, kad išvarvėtų kuo daugiau vandens. Gautą masę sumaišome su mėgstamais prieskoniais, žiupsneliu druskos ir žiupsneliu juodųjų pipirų.

Ryžiams pravėsus sumaišome juos su pasigamintu mišiniu iš 4 valgomųjų šaukštų ryžių acto, 3 valgomųjų šaukštų cukraus bei 1 arbatinio šaukštelio druskos. Išmaišome gerai (šiam reikalui naudojau medinę mentelę), o bemaišant turėtume pastebėti, jog ryžiai pamažu darosi lipnesni. Jei lipnumo trūksta, įpilkite dar šiek tiek ryžių acto.

Pasiruošiam didžiajam vyniojimo procesui: ant stalo dedam paruoštas daržoves ir tofu, į dubenėlį įpilame vandens rankų mirkymui, pasidedam švarų rankšluostėlį ir paliekam vietos sušių vyniojimui. Bambukinį kilimėlį dedame į storesnį užspaudžiamą polietileno maišelį ir paguldome ant stalo lygiąja puse į viršų (užapvalintoji pusė lieka apačioje). Imame vieną nori dumblių lakštą, dedame ant bambukinio kilimėlio (prie pat jo apatinio krašto) matine puse į viršų ir pradedam procesą vadovaudamiesi šiuo vaizdo įrašu, kuriame parodomi keli vyniojimo būdai (tik ryžių imame mažiau nei rodoma vaizdo įraše – dedame tiek, kiek užtenka viengubu sluoksniu padengti nori lakštą nepaliekant tarpelių):

https://www.youtube.com/watch?v=yGG01tj9wi4 (žiūrėti nuo 1:50)

Iš vieno ritinėlio gausite maždaug 6 sušių gabaliukus. Sušius patiekiame su sojos padažu ir wasabi krienais. Jei nusprendėte gaminti kelių skonių sušius, tuomet į serviravimo indą dėkite ir marinuoto imbiero gabaliukų (pastarieji valgomi prieš ragaujant skirtingų skonių sušius, idant jų individualūs skoniai nesimaišytų).

Skanaus ir, svarbiausia, į sveikatą!

 

Straipsnio autorė – Junija Vėlavičienė

 

 

 

Pasidalinkite su kitais!