Vaiko vystymasis ir religinis bei moralinis auklėjimas (VI dalis)

kid-2604763_960_720

Anksčiau rašėme…

Jautrieji vaiko vystymosi periodai.

Jau seniai biologai yra pastebėję ypač jautrius periodus gyvų būtybių vystymesi. Visas ankstyvasis žmogaus gyvenimo tarpsnis yra kritinis – jautrusis. M. Montessori pastebėjo, kad tam tikrais savo gyvenimo metais ar mėnesiais vaikas būna ypač jautrus vieniems ar kitiems dalykams ar įspūdžiams.

Vystymasis nėra neapibrėžtas tapsmas, bet vidinio vyksmo rezultatas, kurį valdo periodiškai pasireiškiantys ir išnykstantys stiprūs potraukiai – instinktai. Šie stiprūs potraukiai tam tikrose vystymosi stadijose verčia vaiką ypatingai „iškrauti“ energiją. Ši iškrova labai skiriasi nuo suaugusiojo.

Jautrumo periodas yra tarsi prožektorius nušviečiantis tam tikrą gyvenimo sritį. Padidėjęs jautrumas suteikia galimybę vaikui užmegzti ypač tamprų ryšį su išoriniu pasauliu ir nuo tos akimirkos vaiką sudominusi sritis yra nesudėtinga ir patraukli. Tik tada kai tokio jautrumo periodo metu vaikas įgyja atitinkamą savybę ar kažką išmoksta, ant jo nusileidžia nuovargio ar abejingumo šydas. Tam tikra dalis vaiko vystymosi programos įvykdyta. Tačiau užgesus vienai vaiko aistrai – jautrumo periodui, netrukus įsižiebia nauja liepsna. Taip vaikas žingsniuoja nuo vieno pasiekimo prie kito, nuolatos iki virpesio pripildytas gyvybinės galios, kurią mes vadiname vaikystės džiaugsmais.

Šioje nuostabioje dvasios liepsnoje auga kūrybinė žmogaus galia. Tačiau jeigu jautrusis periodas praeina neišnaudotas, vėliau vaikas tą sugebėjimą įgyja labai sunkiai, tai reikalauja daug vargo ir jėgų. Tuo skiriasi vaiko ir suaugusiojo psichologija ir mokymasis.

Patirtis rodo, kaip skaudžiai vaikas reaguoja, kai išorinės kliūtys sutrukdo jo veiklą. Tą stiprų vaiko pasipriešinimą pavadinome neapibrėžta sąvoka kaprizai. Tai, kas suaugusiems nesuprantama, nelogiška ir prieštarauja jų numatytoms programoms, yra kaprizai.

Mama skundėsi, kad dukrelė, kai reikia lipti laiptais, labai kaprizijasi. Ji neseniai išmoko vaikščioti. Lipant laiptais mama, kad būtų greičiau, imdavo ją ant rankų, bet dukrelė tam priešinosi. Mamai tai atrodė nelogiška, juk ji daug greičiau užlipa laiptais su vaiku ant rankų. Ji paklausė patarimo ir leido dukrelei pačiai lipti laiptais. Ši, nors ir vargdama, bet džiugiai lipo. Užlipusi ji ėmė leistis laiptais žemyn, kad dar kartą užliptų. Taip svarbu jai buvo išmokti lipti laiptais.

Tie vaiko kaprizai praeina kaip ir jautrumo periodai. Tačiau jeigu jautrieji periodai lieka neišnaudoti, jie vaiko vystymesi palieka spragas, kurias vėliau sunku užtaisyti. Kaprizų ryšys su jautrumo periodais rodo nepatenkintus vaiko poreikius. Kaprizai yra sutrikdyto vaiko vystymosi ženklas. Jie tuojau praeina, jeigu pavyksta suprasti ir patenkinti tikruosius vaiko poreikius.

Vidinis jautrumas lemia tai, ką vaikas pasirinks iš mus supančio išorinio pasaulio, kokia situacija šiuo vystymosi momentu jam tinkamiausia. Vidinis jautrumas nulemia tai, kad vaikas į vienus dalykus kreipia dėmesį, o į kitus ne. Kai tik vaiko sieloje atsiranda toks jautrumas, jis tarsi šviesos spindulys apšviečia situaciją ar tam tikrus daiktus, o kitus palieka tamsoje. Visas vaiko dėmesys susitelkia į apšviestąją sritį. Kiekvienas jautrumo periodas yra panašus į Dievo Dvasios dvelksmą, kuri atgaivina negyvąją materiją.

Aleksandras Žarskus 

Laukite tęsinio…

Vydija.lt

Pasidalinkite su kitais!