Vaikiškos nuoskaudos. Ar yra galimybė ištaisyti sugadintus santykius? (II dalis)

Vaikiškos-nuoskaudos.-Ar-yra-šansų-ištaisyti-sugadintus-santykius

Ar verta kalbėtis su tėvais apie praeitį? Ir ką daryti, jeigu jie viską neigia? Kaip atleisti jau mirusiems tėvams, ar galima įžvelgti kritikoje tėvų meilę?

Šiandien tęsiame temą apie tai, kaip išgydyti senas nuoskaudas ir atkurti brangius santykius su tėvais.

Leiskite sau paliūdėti

Tam tikrais momentais reikia leisti sau paliūdėti ir pripažinti, kad kažko vaikystėje neturėjote ir jau nebeturėsite. Dėl to, kad tėvai paprasčiausiai negalėjo to duoti. Ir nuo to gali pasidaryti šiek tiek lengviau.

Nesitikėkite, kad tėvai pasikeis

Labai dažnai už pretenzijų tėvams slypi vaikiška viltis, kad tėvai pasikeis – tėtis pagaliau pagirs, o mama pagaliau pamils. O tėtis su mama negyrė ir nemylėjo tiesiog dėl to, kad iš principo šito nemokėjo ir nesugebėjo. Jie turėjo sunkią savo vaikystę, savas aplinkybės ir savotišką psichologinį suvokimą.

Išmokite suprasti savo tėvų meilės kalbą

Labai retai pasitaiko tėvų, kurie išvis nesugeba nieko duoti, o tik kritikuoja ir atstumia. Kartais jų meilės kalba paprasčiausiai ne ta, kokią mums norėtųsi išgirsti. Mes laukiame gražių žodžių, o jų meilė – tai kepti mums pyragus ir maitinti, „kol nesprogsime“.

Reikia išmokti išversti jų meilės kalbą į sau suprantamą. Tarkime, mama visą laiką burba, bet nepaisant to verda mums nesibaigiančias sriubas ir plauna indus. Štai tie pyragai, sriubos bei indai ir yra jos „aš tave myliu“.

Kartais kritika – tai irgi rūpinimasis jumis

Nesiliaujanti kritika – tai toks savotiškas tėvų metodas. Jiems atrodo, kad jeigu nuolat „kalsi vaikui į galvą“, kad su juo kažkas negerai, tai jis kada nors tai supras ir pradės pagaliau viską daryti teisingai. Žvelgiant į kritiką šiuo aspektu, kritika nustos kelti tokį smarkų pasipiktinimą ir pasipriešinimą. Reikia išmokti į tai žiūrėti būtent taip – kaip į rūpinimosi jumis būdą.

Jeigu tėvai jau mirę, jūsų kritika jiems jau tikrai nebepakenks

Mirę tėvai ne taip jau ir skiriasi nuo nemirusių. Juk kai mes supykstame, tai pykstame ne ant dabartinių tėvų, o ant tų, kuriais jie buvo kai mus skaudino.

Kartais mirusieji idealizuojami ir manoma, kad negalima galvoti apie juos blogai ar reikšti jiems pretenzijas. Bet jeigu jų jau nebėra, tai pretenzijos tikrai nebepadarys žalos, o jums patiems gali pasidaryti žymiai lengviau.

Kartais tiesiog būtina išlieti pyktį ir pretenzijas, kad atsiskleistų sugebėjimas mylėti. Pašalinus nuoskaudą, atsiras galimybė sąlyčiui su ta šilta ir malonia santykių dalimi, kurią jūs, be jokios abejonės, turėjote.

Seimairnamai.eu

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės: Seimairnamai.eu

Pasidalinkite su kitais!