Tyrimas, kuris sudrebino ateistų pasaulį: tikėjimas išsaugo stabilią psichiką

light-3176887_960_720

Amerikos Misūrio universiteto tyrėjai priėjo išvadą, jog religingų žmonių psichinė sveikata yra geresnė nei ateizmo šalininkų.

Visiškai nesvarbu, kokią būtent religiją išpažįsta žmogus. Iš tiesų, galbūt šis reikalas daugiau susijęs su bendratikių bendravimu, sako mokslininkai.

Atliktame tyrime dalyvavo pagrindinių pasaulio religijų atstovai – krikščionys, musulmonai, budistai ir judėjai. Jo metu išaiškėjo, jog kuo aukštesnis žmogaus dvasingumo lygmuo, tuo geresnės būklės buvo jo psichika ir nervų sistema.

Specialistų nuomone, dalyvavimas religinių bendruomenių veikloje padeda sumažinti emocinio nestabilumo, nerimo ir ekstraversijos lygmenį. Žmonės tampa mažiau egocentriški, išsivysto pareigingumo ir priklausomybės plačiam vienminčių ratui pojūtis.

Pasak profesoriaus Deno Koeno, bendravimas su bendratikiais, nuolatinio palaikymo iš jų pusės pojūtis padeda nugalėti ne tik stresus ir neurozes, bet ir atsistatyti po kaukolės-smegenų, stuburo smegenų traumų ir netgi vėžio bei insulto.

Pakankamai žinoma išgydančioji maldos galia. Sankt Peterburgo V. M. Bechterevo vardo psichoneurologinio mokslo-tyrimo instituto, neuro ir psichofiziologijos laboratorijos darbuotojai atliko seriją eksperimentų, kuriais tyrė gydomąsias maldos savybes.

Tyrimai buvo atliekami su Aleksander-Nevsky Lavra vienuolyno gyventojais. Prietaisai fiksavo jų smegenų encefalogramą maldos metu. Paaiškėjo, jog besimeldžiantis žmogus panyra į ypatingą būseną: jo smegenų žievė atsijungia ir informacija įsisavinama tiesiogiai, apeinant mąstymo procesus. Tai palankiai veikia nervų sistemą, ir per ją – visą organizmą.

Efektas matomas ir tais atvejais, kai už žmogų meldžiasi kažkas kitas. 2001 metais specialistai iš Kolumbijos universiteto surinko duomenis apie 199 moteris, praėjusias nevaisingumo gydymo kursą. Paaiškėjo, jog tos moterys, už kurių sveikatą kasdien meldėsi artimieji, pastojo žymiai greičiau nei tos, kuriomis rūpinosi tik medikai.

Tačiau, kaip bebūtų, bažnyčiose dažnai galime pamatyti psichiškai ne visai adekvačių ar netgi išsigimusių žmonių. Be to, neretai įvyksta nusikaltimai prisidengiant religiniais motyvais, kai žmogus girdi „Dievo balsą“, įsakantį kažką sunaikinti…

Ne veltui sakoma: „Kai tu kalbi su Dievu – tai malda, o kai Dievas kalba su tavimi – tai šizofrenija“.

Deja, į bažnyčia dažnai ateina ir žmonės, kurie jau seniai yra rimtai psichiniai ligoniai. Tačiau tikėjimas ir religinis fanatizmas – absoliučiai skirtingi dalykai. Žmogus gali visiškai nesuprasti tikėjimo esmės arba interpretuoti ją savaip.

Bepročio smegenyse religiniai postulatai gali virsti įkyria idėja. Tokiu būdu maniakas gali žudyti, pavyzdžiui, prostitutes ar narkomanus, todėl, kad jie nuodėmingi, įsivaizdavęs save Dievo bausmės įrankiu – nors niekur religiniuose šaltiniuose nėra sakoma, kad mirtingasis turi teisę prisiimti sau Dievo funkcijas ir kažką bausti. Priešingai, Biblijoje pasakyta: „Nežudyk!“

Bažnyčioje gali įvykti ir stebuklingi išgijimai nuo psichinių sutrikimų. Galime prisiminti atvejus, kai būtent bažnyčioje išgydydavo taip vadinami apsėstieji. Tokio susirgimo priežastys iki šiol taip ir liko neišaiškintos.

Tad, jei jūs psichiškai sveikas, tai religinė veikla jums bus tik į naudą. O jeigu sergate, pavyzdžiui, neuroze ar asmenybės susidvejinimu, tai nereikėtų atmesti, kad jūsų būklė po lankymosi bažnyčioje pagerės.

Anomalija.lt

Pasidalinkite su kitais!