Septyni keliai į sielos mirtį (VIII dalis). Tingumas (Tingėjimas)

tingum

Egzistuoja septynios nuodėmės, kitaip Mirtinosios nuodėmės, kurių padarymas veda į sielos mirtį. Pirmą kartą šių nuodėmių sąrašą paminėjo popiežius Šventasis Grigalius I–asis šeštame amžiuje. Šių nuodėmių priešingybė – Septynios didžiosios dorybės: tyrumas, teisingumas, santūrumas (saikingumas), narsa (tvirtybė), tikėjimas, viltis, dosnumas. Šiandien plačiau pakalbėkime apie paskutiniąją mirtiną nuodėmę – tingumą.

Anksčiau rašėme…

Tingumas, regis, pati nepavojingiausia nuodėmė. Bent jau atrodo, kad ši nuodėmė negalėtų kenkti kitiems žmonėms.

Šv. Tomas Akvinietis sakė, jog tingumas tai proto nerangumas, dėl kurio žmogus apsileidžia.

Ši nuodėmė yra skirstoma keturis pagrindinius tipus: intelekto, valios, kūno ir dvasios tingumą.

Intelekto tingumas pasireiškia nerangiomis mintimis ir mąstymu, nekūrybiškumu, tuščiomis neatitinkančiomis tikrovės fantazijomis ir svajonėmis.

Valios tingumas jaučiamas iš asmens neapsisprendimo, dykinėjimo, reikalų atidėliojimo, pažadų netesėjimo ar ryžto stokos. Valios tingumas pasireiškia murmėjimu ir nepasitenkinimu. Kadangi „viskas vyksta ne taip, kaip aš noriu, tai verčiau nieko nedarysiu“, – ramina save bevaliai.

Kūno tingumas pastebimas iš per didelio atsipalaidavimo ir apsileidimo: žmogus miega ilgiau nei reikia, retai prausiasi ir viską daro be galo lėtai. Tai aiškiai pastebimas tingėjimas. Tačiau daug pavojingesnis, tingėjimas dangstomas po užimtumo ir nuolatinio bėgimo kauke. Žmogus gali būti užsiėmęs daugeliu smulkių, nereikšmingų, pastangų nereikalaujančių dalykų, tačiau svarbiausi ir pagrindiniai dalykai yra pamiršti bei apleisti.

Ypač pavojingas dvasios tingėjimas . Žmogus gali būti aktyvus, darantis daug gerų darbų, tačiau per tai apleidęs dvasinį gyvenimą. Jis nebeturi kada ugdyti savo vidinį gyvenimą.

Kaip kovoti su tingumu?

Kovoti galima tik ugdant intelektą, kuris atsako už charakterio šlifavimą, asmenybės vystymąsi.  Intelektą kitaip dar galima pavadinti suvokimu. Suvokimas nuo žinojimo skiriasi tuo, kad žinios pačios savaime dar nėra motyvas keisti gyvenimą. Tik gilus suvokimas gali paskatinti kažką daryti arba kažko atsisakyti. Daugybė žmonių, kurie daug žino, vis tiek yra labai nelaimingi. Nes jie tik žino, bet netaiko savo žinių kasdienybėje. Geriau jau žinoti mažiau, tačiau tuo gyventi.

Kitas svarbus ginklas – valia.  Ją turime visi ir tik iš tingumo sakome – aš neturiu valios. Toks pasakymas yra tiesiog savo silpnybių pateisinimas. Valia taip pat gali būti ugdoma. Kaip kūnas, negaunantis fizinių pratimų, nusilpsta, taip ir retai naudojama valia būna silpna. Tačiau nors ir silpna, ji vis tiek yra. Kuo dažniau nepasiduosime pagundoms, tuo lengviau taps su jomis kovoti, kadangi stiprės mūsų valia. Taip palaipsniui tai, kas buvo skausminga ir sunku, tampa lengva ir paprasta.

Parengė Asta Ivaškevičiūtė  (Arčana Siddhi devi dasi). Daugiau informacijos:http://astaivaskeviciute.weebly.com/

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!