Teisingas miego režimas – nemokamas geros savijautos receptas

sleep-1209288_960_720

Norint sužinoti miego režimo rekomendacijas, reikia išsiaiškinti savo psichofizinę konstituciją (pagal Ajurvedą – došą: Vata, Pita, Kapha), fizinį, psichinį krūvį bei proto būseną: satva (dorybė), radžas (aistra), tamas (neišmanymas). Laikytis tinkamo dienos režimo, ypač tiems, kurių ritmas chaotiškas, gali būti sunku, tačiau norint turėti gerą ir stabilią sveikatą, visų pirma, žmogus turi to siekti. Laikas veikia žmogaus nenaudai. Jeigu nėra noro laikytis režimo, reikia norėti, kad toks poreikis atsirastų, antraip mūsų sveikatai iškyla didelė grėsmė.

Netaisyklingo miego pasekmės

Viename iš pagrindinių Ajurvedos traktatų – Aštanga–hrdaja Samhitoje, yra nurodytos šešios ligos stadijos. Pirma – psichiniai sutrikimai (neteisingas pasaulio supratimas, netikę troškimai, netinkamos mintys). Šiai stadijai stiprią įtaką turi ir ydingas miego režimas.

Smegenys koordinuoja mūsų organų bei sistemų veiklą. Kuo mūsų smegenys mažiau ilsisi ir nėra poilsio tam tikru laiku, tuo smegenų bangos tampa mažiau rišlios (nekoherentiškos), nes poilsio stygiaus metu smegenys stipriai keičia fiziologinę ir psichologinę būsenas. Smegenys pradeda veikti sukdamos galvoje išlikimo instinkto skatinamas mintis, žmonės pasiduoda pykčiui, liūdesiui, nerimui, depresijai, varžymuisi su kitais, nusivylimui savimi ir t. t. Jie nežino, nuo ko viskas prasidėjo. Belieka savo nepasitenkinimą skandinti alkoholyje, cigaretėse, svetimavimuose, ištvirkavime ir pan.

Tam, kad suprastume, kaip galime sau padėti, reikia užduoti klausimą: ką ano gyvenimą gali pakeisti tvarkingas miego režimas? Taip pat labai svarbu suprasti, jog tokių išgalvotų sąvokų kaip „vyturys“ ar „pelėda“ nėra. Yra tik dorybė ir neišmanymas, ir jei žmogus save vadina „pelėda“, tai yra blogų įpročių meistriškumas, kuriam didelių pastangų nereikia. Tai neišmanymo energija. Teisingi įpročiai prasideda tada, kuomet žmogaus intelektas mobilizuojasi, išanalizuoja savo kasdieninius klaidingus įpročius, suvokia, jog nepalanku penėti save tokia neišmanymo energija ir taria – aš galiu pasikeisti. Belieka ketinimą paversti praktiniu iššūkiu.

Eikime prie esmės. Yra dvi naujienos, viena bloga: centrinė nervų sistema ilsisi ir atsistato tik dvi valandas iki vidurnakčio ir dvi po; kita gera: pripratus miegoti tinkamu laiku, mums nėra būtina miegoti 10 val. ir manyti, jog nuo išmiegotų valandų skaičiaus mūsų fizinė ir psichinė būklė pagerės, nes dorybės laikas, kuris skaičiuojamas nuo 3 iki 9 val. (ypač jei tuo laiku atliekamos sąmoningėjimo praktikos) ryto, sugeneruoja smegenis taip, jog sveikam žmogui užtenka miegoti 6–8 val., kai kuriems užtenka ir 5–6 val., o ypač dvasiškai stipriems, kurie daug laiko skiria dvasinėms praktikoms, užtenka 2 val. miego.

Jei atsižvelgsime į došas (kūno konstitucijos tipas), vata došai (lieknas kūno sudėjimas) rekomenduojama miegoti 8 valandas, ypač tuo atveju, jei gyvenimo tempas yra labai aktyvus. Pita došai (vidutinis kūno sudėjimas) reikalingos 6–8 valandos miego. Kapha došai (stambus kūno sudėjimas) užtenka 5–6 valandų miego. Beje, kuo daugiau žmogus turi dvasinės energijos, tuo daugiau psichinės ir fizinės energijos, todėl jam miego reikia mažiau.

Išvada: miegoti dvi valandas iki vidurnakčio – būtina, o pats geriausias laikas miegui – trys valandos iki vidurnakčio ir trys po vidurnakčio. Žmonės, kurie sužino dienos režimo privalumus, pradeda greitai juos taikyti. Nepaisant gerų ketinimų, reikia būti atsargiems. Jei mes visą gyvenimą ėjome miegoti 2 valandą po vidurnakčio ir keldavomės 10 valandą ryto, mums nereikia drastiškai keisti režimo. Sąmonė taip greit nesikeičia. Teisingą įprotį reikia išsiugdyti per 21 (apytikslis laikas) dieną. Tai reikėtų atlikti tokiu principu: kas kelias dienas ankstiname gulimąsi ir kėlimąsi 15 minučių. Pavyzdžiui, jei aš eidavau miegoti 2:00 valandą nakties, šiandien eisiu miegoti 01:45 val, po kelių dienų 01:30 val., dar po kelių 01:15 val. Atitinkamai ir kelsiuosi 15 minučių anksčiau. Tuomet dėl režimo pokyčių organizmas nepatiria tiek daug streso. Tokiu būdu mes pergudraujame protą, kuris yra tinginys ir mėgaujasi trumpalaike laime. Mes sustipriname intelektą, o jis labai praverčia asmeniniam tobulėjimui. Investuokite į miego režimą ir pajusite ryškesnes gyvenimo spalvas, juolab, kad tai nieko nekainuoja. Išvadas galite pasidaryti patys.

Štai ką kalbėjo išminčiai apie rytinį režimą:

„Prarask valandą ryte, ir tu ją medžiosi visą dieną“, – Richard Whately.

„Per penkiasdešimt metų saulė nepagavo manęs lovoje“, – Thomas Jefferson.

„Laikas vos prieš aušrą savyje turi daugiausiai energijos iš visų dienos valandų. Tai padėjo man tapti ankstyvu besikeliančiuoju ir ankstyvu veikėju… Kai atsibundu ir pamatau, kad jau prašvitę, jaučiuosi, lyg pasaulis viską būtų pradėjęs be manęs“, – Terri Guillemets.

„Verta atsikelti prieš aušrą – šis įprotis prisideda prie sveikatos, turtų ir išminties“, – Aristotle.

„Aš užsirašęs ant savo lovos užuolaidų ir kambario sienų: „Jei neatsikelsi anksti, niekur nepatobulėsi“, – William Pitt Chatham.

„Skirtumas tarp penktos ir septintos valandos kėlimosi ryte, per keturiasdešimt metų, tariant, kad žmogus ėjo į lovą tą pačią valandą vakare, yra praktiškai lygus dešimtmečio pridėjimui prie žmogaus gyvenimo“, – Philip Doddridge.

„Ankstyvas rytas turi auksą savo burnoje“, – Benjamin Franklin.

„Ankstyvas gulimasis į lovą ir ankstyvas kėlimasis – štai kas daro žmogų sveiką, turtingą ir išmintingą“, – Benjamin Franklin.

„Niekada nepažinojau žmogaus, kuris būtų pasiekęs didingumą ar užėmęs aukštą padėtį ryte ilgai gulėdamas lovoje“, – Johnathan Swift.

„Rytas yra svarbus dienos laikas, nes tai, kaip tu praleidi rytą, dažnai gali nusakyti, kokia bus tavo diena“, – Lemony Snicket.

Tyrimas „Miego režimas“

Siekdamas išsiaiškinti draugų, giminaičių ir pažįstamų miego režimą bei pokyčių galimybes, Arūnas Šuopys atliko tyrimą. Tyrimo turinys gana trumpas, tačiau jame gvildenami klausimai yra ypač svarbūs ir aktualūs.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti žmonių miego režimą, esamą padėtį, tendencijas.

Tyrimo metodas – trumpa apklausa.

Tyrimo data – 2016 m. gegužės mėnuo.

Tyrimo atranka – 34 respondentai, nuo 21 m. iki 47 m. amžiaus, išsilavinimas – įvairus.

Tyrimo pravedimas – internetu išsiųsti anketos klausimai, paprašyta per dvi savaites į juos atsakyti.

Tyrimo analizė

1

Tyrime dalyvavo 71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų.

2

Didesnę dalį apklausoje dalyvavusių respondentų  sudarė 30–47 metų amžiaus piliečiai (67 proc.), likusius 35 proc. sudarė 16–29 metų amžiaus grupės piliečiai.

3

 23 procentai apklaustųjų eina miegoti tarp 21:00 ir 22:00 val. Didžioji dalis (32 proc.) eina miegot tarp 22:00 ir 23:00 val. Atsižvelgiant į tai, jog vasarą saulės laikas Lietuvoje turi beveik pusantros valandos skirtumą atgal, galima sakyti, jog didžioji dauguma eina miegoti laiku. 18 proc. respondentų eina miegot tarp 23:00 ir 24:00 val. Gana nemažai apklausoje dalyvavusių žmonių (21 proc.) gulasi netgi tarp 24:00 ir 01:00 val. ir tik 6 proc. gulasi tarp 01:00 ir 02:00 val. Septyni iš trisdešimt keturių respondentų savaitgaliais miega ilgiau nei įprasta.

4

Patys stipriausi, kurie sugeba atsikelti tarp 04:00 ir 05:00 val., tesudarė 9 proc. apklausos dalyvių. Tarp 05:00–6:00 val. keliasi didžioji dauguma, tai yra 26 proc. respondentų. 06:00–07:00 val. keliasi 18 proc. apklaustųjų., o 07:00–08:00 val. keliasi 23 proc. apklaustųjų. 15 proc. keliasi tarp 08:00 ir 09:00 val. ir 9 proc. tarp 09:00 ir 10:00 val.

5

Didesnė dalis apklausoje dalyvavusių žmonių turi pastovų miego režimą (59 proc.).

6

18 proc. respondentų teigė, kad išsimiegoti jiems pakanka 6–7 val. miego. Tačiau didžioji dalis apklaustųjų (44 proc.) visiškai išsimiega po 7–8 val. miego. Net 29 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių jaučia poreikį miegoti 8–9 val. 6 proc. respondentų išsimiega tik po 9–10 val. miego o, 3 proc. apklausos dalyvių reikia net 10–11 val. poilsio tam, kad jaustųsi visiškai išsimiegoję.

7

Didesnė dalis apklaustųjų nėra patenkinti savo miego režimu ir norėtų jį keisti.

Miego režimas dėl savo įvairių niuansų yra labai plati tema, todėl tiems, kurie nori labiau įsigilinti į šią temą, siūlome perskaityti rekomenduojamą literatūros sąrašą, kuris pateiktas straipsnio gale. Kai kuriose iš pateiktų knygų išsamiai aprašomas rekomenduojamos dienotvarkės planas, žmogaus fizinė bei psichologinė sandara, fiziologija, ligų gydymas ir t. t.

Rekomenduojama literatūra

  1. O. G. Torsunovas – „Charakteris ir skėmė“.
  2. O. G. Torsunovas – „Laimingo gyvenimo dėsniai. 1 dalis“.
  3. P. Chauhan – „Ajurveda – mokslas apie gyvenimą ir sveikatą“.
  4. P. Chauhan – „Ajurveda sveikatai“.
  5. P. Chauhan – „Ajurveda grožiui“.

Tyrimo ir straipsnio autorius Arūnas Šuopys

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!