Pokalbio metu mūsų smegenys sinchronizuojasi

Th

Ar pamenate televizijos laidą „Kas? Kur? Kada?“ Pirmuosiuose laidos epizoduose dalyvavo Borisas Burda – žurnalistas, rašytojas, daugelio knygų autorius, bardas. Vienoje radijo laidoje jo paklausė: „Pasidalinkite paslaptimi – iš kur jūs taip daug žinote?“ Į tai Borisas Burda atsakė: „Tai labai paprasta – susirandate kokios nors srities specialistą, bendraujate su juo ir labai greitai pasiekiate jo lygį.“

Šis atsakymas paprastai paaiškina, kaip veikia gerai žinoma tiesa apie smegenų sinchronizaciją. Ispanijos mokslininkai aptiko mechanizmą, kuris detaliai parodo, kaip pokalbio metu sinchronizuojasi mūsų smegenys.

Mokslininkai ištyrė, kaip pokalbio metu sinchronizuojasi smegenys

Eksperimente dalyvavo penkiolika dalyvių porų, šie žmonės matėsi ir kalbėjosi pirmą kartą. Kiekviena pora, pašnekovai, buvo atskirti pertvara, kad nematytų vieni kitų. Jie galėjo užduoti vienas kitam trisdešimt klausimų penkiomis skirtingomis temomis. Eksperimento metu mokslininkai naudojo encefalografą – tokį aparatą, kuris matavo smegenų aktyvumą alfa, beta, delta ir teta ritmuose. Duomenų palyginimui buvo naudojamas tų pačių dalyvių smegenų aktyvumo vaizdas ne pokalbio metu.

Jau pačioje pokalbio pradžioje mokslininkai pastebėjo smegenų sinchronizaciją – ji vyko alfa, beta, delta ir teta ritmuose, tai yra pokalbio metu žmonių smegenys įvairiuose lygiuose pradėjo sinchronizuoti savo ritmus. Kiekviena pora turėjo individualią sinchronizavimo struktūrą, būdingą tik jai vienai, taip pat ir unikalų sinchroninį piešinį.

Kalbėdamiesi su kitu žmogumi, mes nesąmoningai sinchronizuojamės su juo: jo būsena, pasaulio matymu, išgyvenimais, gyvenimo patirtimi, problemomis, pasiekimais ir pralaimėjimais. Dviejų žmonių smegenys pokalbio metu savaime susiderina ir dalijasi abipuse patirtimi.

Jei norime tobulėti – bendraukime su didesnę ir konstruktyvią patirtį turinčiais žmonėmis

Budizme į klausimą, kaip atpažinti mokytoją, atsakoma: šalia tokio žmogaus juntame ramybę ir giliai atsipalaiduojame. Taip yra todėl, kad bendraujant su brandžia asmenybe mūsų vidus ir sąmonė nurimsta – kartais net ir prieš mūsų pačių valią: mus apgaubia „minkšta“, „šilta“ ramybė, apima vienybės ir visumos jausmas. Ir atvirkščiai – bendraudami su neramios sąmonės žmogumi mes visą laiką persitempiame: lengviau pasiduodame kraštutinumams, abejonėms ir nesąmoningiems konfliktams.

Žvelgdami į save tarsi iš šalies galime pastebėti, su kuo bendrauti mus traukia labiausiai. Tai leis nuspręsti, kur link judame. Pasąmoningas poreikis bendrauti su tam tikrais žmonėmis atspindi mūsų vidinius polinkius, todėl atsitiktinumų nebūna.

Redagavo Lina Staponaitė

Tekstas ir paveikslėliai iš: Fibonacci.lt

Pasidalinkite su kitais!