Skyrybų džiaugsmas. Kaip sėkmingai išsiskirti ir ką daryti po to?

love-3945996_960_720

„Atsibodo… Kiek galima… Mano antroji pusė beviltiška… Mūsų niekas nesieja… Amžinai konfliktuojame… Manęs visai nesupranta ir nenori suprasti… Mano nervai jau nebelaiko…“ Jei skamba pažįstamai, vadinasi, šis straipsnis jums!

Skyrybos – tai ko tau reikia! Užteks kentėti nesąmones. Pirmyn į laisvę ir į gyvenimo džiaugsmą! Dažnai tenka konsultuoti poras ar pavienius asmenis, kuriems santykiai tapo sunkiu išbandymu. Pradžioje viskas atrodė taip gražu ir lengva. Dabar tai – nepakeliama emocinė našta. Vienintelis logiškas sprendimas – skyrybos. Net Vilniaus autobusų stoty gali pamatyti didžiules skyrybų biuro reklamas. Būk šiuolaikiškas! Kam vargintis?! Skirkis dabar!

Ar skyrybos išsprendžia problemą? Žinoma, kad taip! Daugiau neturi nieko bendro su buvusiu partneriu ir tai tampa tavo naujos laimės pradžia. Hmm… Kad viskas būtų taip paprasta… Profesorius Davidas G. Myersas savo vadovėlyje „Psichologija“ rašo, kad yra duomenų, rodančių, jog po skyrybų kiti santykiai kaskart būna vis nestabilesni ir trumpesni. Žinoma, tai – ne taisyklė, visada gali būti išimčių! Taigi… skirtis ar ne?

Gyvename streso, greičio, įtampos laikais. Internetas, mobilūs telefonai, technologijos padarė mūsų gyvenimą tikrai vertą mažų mažiausiai „muilo operos“ titulo. Gyvenimas tampa, atrodytų, visko perpildytas: daug įvykių, naujienų, veiksmo. Ir mažai ramybės, laiko sau, tylos, vidinio gyvenimo. Tokioj šiuolaikinėj košėj mes kuriam santykius, susirandam antrąsias puses, tuokiamės. Dažniausiai tai baigiasi skyrybomis. Kodėl?

Na, pirmiausia, mes tiesiog per daug skubam. Esame įpratę vartoti greitą maistą, internetą, transportą, todėl ir iš santykių kasdien tikimės greito pasitenkinimo. Parėję namo viliamės ten rasti mūsų laukiančią ir mums priklausančią „poros laimę“. Jaukus namų židinys, visi mūsų laukia, džiaugiasi, giria, palaiko, apkabina. Realybėje dažniausiai taip nėra. Stresą ar įtampą patiriam visi, todėl ir kitų mintys, lūkesčiai – tokie pat: dabar man padės gerai jaustis, nuramins, pašlovins. Ir, kaip tyčia, pasirodo, partneris nusiteikęs visiškai priešingai. Jam šiandien reikia dar daugiau palaikymo, nei tau. Nespėjai pareiti, o jau prasideda priekaištai, reikalavimai, nepasitenkinimas. Visa tai – tiesiog meilės šauksmas. Jūsų artimas žmogus irgi nori būti laimingas greitai.

Kita įdomi priežastis – šiuolaikinė kultūra: Holivudo filmai, muzika, knygos. Jei kažkas įsimylėjo ir nugalėjo visus priešus, t. y. sukūrė porą, tai, žinoma, po to gyveno tik ilgai ir laimingai. Tokia idėja gyvena ir mūsų pasąmonėje: kažkur egzistuoja mano antra obuolio puselė, todėl jei ją rasiu, viskas bus gerai. Mums nereikės dirbti, stengtis, keistis. Mes tiesiog idealiai tiksim vienas kitam.

Deja, tokios poros neteko matyti. Sakoma: nėra namų be dūmų, ir, panašu, tai tiesa. Atsiprašau, kad griaunu iliuzijas apie Kalėdų senelį. Nėra jokios tikrosios antros jūsų puselės. Su visais partneriais anksčiau ar vėliau, kai baigsis pirminio įsimylėjimo hormonų (dopamino, oksitocino ir kitų jų draugų) antplūdis, teks išmokti sugyventi. Taip taip, išmokti. Kai mes įsimylėję, susižavėję ir negyvenam kartu, viskas atrodo šviesu ir optimistiška. Tikrovėje tada, kai praeis įsimylėjimas, su visais partneriais bus nesutarimų. Profesorius Myersas savo vadovėlyje teigia, kad įsimylėjimas praeina per du metus. Kažkam žymiai greičiau,o kai kam – lėčiau. Galutinis rezultatas vis tiek toks pats: blaivus žvilgsnis ir pasibaigęs susižavėjimas. Tai skiriamės? Ir ieškom kito!

Siūlau neskubėti. Nebent partneris smurtauja ar kelia pavojų jūsų vaikams. Jei tai – tiesiog emocinis nepasitenkinimas vienas kitu ir santykiais, verta pabandyti juos užauginti. Teisingai perskaitėt – užauginti. Santykiai – tai tarsi gyva gėlė: jei nelaistysim, nepadėsim tinkamoj vietoj, nepersodinsim, netręšim, gėlė numirs. Taip pat ir su santykiais. Mes manom: jei myli dabar, tai mylės visada. Kaip ir su gėle: nusipirkau parduotuvėje gėlę – jei ji tikra gėlė, tai žydės visada. Tikrai ne! Jei nedėsit reikiamų pastangų, gėlė numirs. Santykiuose irgi ne kitaip. Arba mes juose augame, tobulėjame ir dedame pastangas, arba jie pradės „dūmyti“. Kodėl? Įsimylėjimas yra laikinas dalykas, jis visada praeina. Po to santykiuose reikia dėti pastangas ir keistis.

O ką daryti, jei tik vienas iš partnerių tenori santykius pataisyti? Ką daryti, jei kitam vienodai?

Dažniausiai taip ir būna. Tada pradėti santykius „laistyti“ turės tas, kuris pirmas susivokė, kad reikia tai daryti. Kitas partneris vėliau už tai padėkos. Ar tai realu? Dar ir kaip! Svarbu kitam žmogui nieko nepiršti per prievartą ir iš pradžių iš jo nieko nereikalauti. Psichologinis smurtas gali tik palaidoti jūsų porą. Tai ką daryti? Jei esat vyras, jums reikės perskaityti mano straipsnį apie vyrų pareigas („Kaip pastatyti draugę į vietą?“), jei esate moteris – jums skirtas straipsnis apie moters pareigas („Kaip padėti vyrą į vietą?“). Na, ir tada teks pradėti „laistyti“. Straipsniuose rasite konkrečias nuorodas, kaip tai sėkmingai padaryti.

Gerai, gerai. O jeigu mes jau išsiskyrėm? Skyrybos nieko nereiškia. Jei jūs dar neturite naujų porų ar šeimų, visada galima pabandyti santykius atkurti. Jei skyrybos jau galutinės, tada reikia pradėti ruoštis naujiems santykiams.

Ką reikia žinoti apie būsimus santykius? Kaip elgtis po skyrybų?

  1. Po skyrybų neskubėti kurti naujos poros. Skirti sau ramybės periodą (bent porą mėnesių), kurio metu analizuoti save, gyvenimą, užsiimti saviugda. Patariu perskaityti psichologo Olego Gadeckio knygą „Likimo dėsniai“.
  2. Nekurti perdėtų lūkesčių būsimam partneriui. Poros, kurios suvokia, kad visi partneriai turi trūkumų ir kad idealių žmonių nėra, yra žymiai stabilesnės. Visuose santykiuose reikės dirbti.
  3. Išanalizuoti savo klaidas. Kodėl praeiti santykiai buvo nesėkmingi? Analizėje negalima kaltinti buvusio partnerio. Rašyti ir analizuoti reikia tik savo klaidas. Rekomenduoju Chapmano, Gungoro, Gadeckio, Covey’aus, Torsunovo knygas.
  4. Sukurti aiškią savęs keitimo programą. Jei to nepadarysite, naujų santykių kūrimas nieko nepakeitus savo elgesyje ir psichologijoje bus tikras laiko gaišimas. A. Einšteinas sakė, kad daryti tuos pačius veiksmus ir tikėtis naujo rezultato yra beprotybės apibrėžimas.
  5. Ugdyti kantrybę. Daugeliui žmonių iki sėkmingų santykių pritrūko tik kantrybės. Šią savybę išsiugdyti gali kiekvienas, tačiau tai tas pats, kaip auginti raumenis. Jei nebus kasdienių treniruočių, rezultatų irgi nebus. Mums atrodo, kad mes kantrūs, bet fronte pasirodo tikras konfliktas ar stresas, dingsta ir visa ramybė. Kantrybę ugdyti labai padeda meditacija, kvėpavimo pratimai, joga.
  6. Maitinti protą pozityviu „maistu“. Kasdien perskaityti bent kelis šviesios, optimistiškos ir augti įkvepiančios knygos lapus. Man pastaraisiais metais viena iš labiausiai įsiminusių knygų buvo amerikiečių jogo Radhanatha Svamio autobiografija (tikra istorija) – „Kelionė namo“.

Kiekvienam, patiriančiam stresą ir konfliktus poroje, linkiu rasti sėkmingus sprendimus. O tiems, kurie išsiskyrė, linkiu atrasti vidinę ramybę ir neskubėti kurti naujų santykių. Skirkit laiko atleisti sau ir buvusiam šalia jūsų. Tada pradėkit naują kelionę!

Linkiu gero kelio.

Darius Ražauskas

Dariaus Ražausko asmeninis puslapis Esujums

Redagavo Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com

Pasidalinkite su kitais!