Sielos pasakojimas

time-travel-2910934_960_720

Mūsų dabartinis gyvenimas nėra vienintelis. Jų buvo daugybė. Mumyse glūdinti sąmoningumo kibirkštėlė – savasis „aš“, asmenybė, siela, ar kaip tai bepavadintum – neturi nei pradžios, nei pabaigos. Jos neperpjaus joks peilis, nesudegins jokia liepsna, neišdžiovins joks vėjas. Ši gyvybės kibirkštis keliauja iš vieno kūno į kitą.
„Žinok, jog tai, kas persmelkia visą kūną – nesunaikinama. Niekas negali sunaikinti nemirtingos sielos.“ Bhagavad-gīta 2.17

Kažkada turėjote vaikišką kūną, vėliau persikėlėte į jaunuolio kūną, po to į subrendusio žmogaus kūną ir galiausiai į senolio kūną. Bet visuose šiuose kūnuose jautėte esąs tas pats asmuo. Nes iš tikrųjų ir esate tas pats asmuo. Pasikeitė tik kūnas. Kūnas kinta, bet jūs išliekate tas pats. Taigi jūs ir jūsų kūnas nėra tapatūs. Jūs nesate kūnas.
Paskutinis kūno pokytis vadinamas „mirtimi“. Iš tiesų, šis pokytis nėra paskutinis. Tai dar vienas perėjimas, tiksliau, persikėlimas. Lygiai kaip keliavote iš vaikystės į jaunystę ir senatvę, taip ir mirties akimirką keliaujate toliau, kad iš naujo pereitumėte visą ratą, kurio pradžia – gimimas kitame kūne.

„Nebuvo taip, kad neegzistuočiau Aš, tu ir visi šie karaliai. Ir niekad nebus taip, kad mes nustosime buvę.“ Bhagavad-gīta 2.12

Mokydamiesi mokykloje ruošiamės ateičiai, kuri laukia mūsų ją pabaigus. Panašiai, nuo mūsų veiklos šiame gyvenime priklauso, kur keliausime po jo. Kitame gyvenime galime pakilti, bet galime ir smukti. Arba galime visiems laikams išsivaduoti iš šio rato.

Dhirašanta Gosvamis

Pasidalinkite su kitais!