Sielos pasakoja (I dalis)

photo-1501621667575-af81f1f0bacc

Tarp mūsų gyvena nemažai žmonių įvairiai pakenktomis smegenimis (autistai ir kitokie), kurie atrodo visiški idiotai. Maždaug apie 12-tus metus tokie vaikai išmoksta pažinti savo tėvus, suskaičiuoti iki trijų, o kartais prašosi į tualetą. Anot medicininės psichologijos, tai ir yra protiškai atsilikusių vaikų, – su cerebriniu paralyžiumi, su sunkiu Dauno sindromu, autistų ir kitų gimusių su įvairiais smegenų pakenkimais, – sugebėjimų riba.

Prieš keletą dešimtmečių buvo atrastas neįprastas ryšio su tokiais vaikais metodas. Jis atrastas nepriklausomai keliose šalyse (Švedijoje, Kanadoje, Danijoje, JAV), tačiau ilgą laiką taip ir liko beveik nežinomas. Paplito jis tik po 1986 metų, kai australė psichologė Rozmari Krosli (Rosemary Crossely), dirbusi su vaikais autistais specialioje internatinėje mokykloje, atsitiktinai pastebėjo, kaip negalią turintis vaikas savarankiškai pirštu badė kompiuterio klaviatūros klavišus. Ji pradėjo užrašinėti raides, kurias rodydavo vaikas. Ir kaip ji nustebo, kai tos raidės virto sąmoninga fraze, sakančia, kas šiuo metu jaudina vaiką. Nustebusi Rozmari pabandė vaikui užduoti klausimus ir vaikas raidėmis pateikė atsakymus.

Per keletą mėnesių Rozmari sukūrė bendravimo su tokiais vaikais metodą, apdraudžiantį nuo šarlatanizmo ar falsifikacijos galimybės. Bandymai parodė, kad ryšys buvo šimtaprocentinis: į bet kurį klausimą, kas jaudina neįgalų vaiką, klausiantieji gaudavo aiškų ir visiškai sąmoningą atsakymą.

Paskelbus šį metodą, Australijoje kilo didžiulė kritikos banga. Rozmari buvo apkaltinta apgaule, šarlatanizmu, tyčiojimusi iš vaikų ir pan. Visas tas reikalas pateko į teismą, kuris paskyrė autoritetingą komisiją reiškiniui ištirti. Ryšio seansai su tokiais vaikais teisėjų akivaizdoje įrodė, kad Rozmari buvo teisi.

R. Krosli Melburne atidarė tyrimų centrą, kur tyrinėjo tą nuostabų reiškinį. Vėliau panašūs centrai buvo įkurti ir kitose pasaulio šalyse. Pastaruoju metu šia tema išspausdintuose straipsniuose rašoma, kad kai kurie JAV teismai, pavyzdžiui, Kanzaso ir Niujorko valstijų, protiškai atsilikusių vaikų liudijimus, gautus tokiu būdu, laiko tikrais ir naudoja teismuose.

Ryšio metodo esmė paprasta. Reikia lentelės, kurioje būtų surašytos bet kokios kalbos raidės ir skaitmenys nuo nulio iki dešimties. Klausimai vaikui užduodami žodžiu ir, prilaikant vaiko ranką virš lentelės, vaikas savo pastanga, kartais labai silpna, nurodo vieną iš raidžių. Po to vaiko ranka vėl pakeliama virš lentelės, nes dažniausiai jis pats dėl paralyžiaus to negali padaryti. Jis nurodo sekančią raidę. Iš raidžių susideda žodžiai ir sakiniai. Tokiu būdu galima bendrauti net su tais, kurie dėl smegenų traumos yra nesąmoningoje būsenoje.

Tyrimų metu paaiškėjo nuostabūs tokių vaikų sugebėjimai: jie atsako į klausimus, užduotus bet kokia kalba. Kalbų žinojimas yra labai geras. Vaikai gali atsakyti į klausimus net nematydami lentelės su raidėmis (pavyzdžiui, akli) ir negirdėdami jiems užduodamų klausimų (pavyzdžiui, kurti).

Visi protiškai atsilikę vaikai su kito žmogaus pagalba gali labai greitai peržiūrėti bet kokią knygą ar laikraštį, o po to perpasakoti jų turinį su smulkmenomis. Jie taip pat sugeba atlikti bet kokio sudėtingumo matematinius veiksmus praktiškai akimirksniu.

Visi protiškai atsilikę vaikai, be išimties, žino apie pasaulio Kūrėją, žino, kad Jis tikrai yra, kad Jis visažinantis ir pilnai valdo pasaulį. Visi vaikai žino, kas vyksta Teisme, į kurį patenką mirusiųjų sielos, žino apie bausmes ir atpildą, rojų ir pragarą. Visi vaikai su pakenktais smegenimis pasakoja apie savo nuodėmes praėjusiame gyvenime, už kurias siela įsikūnijo tokiame neįgaliame kūne.

1993 metais Izraelio gyventoja, kurios vaikas buvo autistas, nuvažiavo į Angliją susipažinti su minėta metodika. Grįžusi į namus ji užmezgė ryšį su savo sūnumi. Iš pradžių ji, kaip ir psichologai, uždavinėjo labai paprastus klausimus. Ją džiugino pats galimybės bendrauti su savo sūnumi faktas. Būdama religinga, vėliau ji pradėjo klausinėti apie Dievą, sielą ir dvasinių pasaulių sandarą. Ir kuo sudėtingesnis buvo klausimas, tuo ilgesnis atsakymas. Atsakymuose būdavo ir tokios žydų religijos plonybių, apie kurias moteris nežinojo.

Nustebinta savo atradimų, ji kreipėsi į rabiną Jiehudą Sėrevniką, kuris jau senokai sėkmingai dirbo psichiatrijos ir psichoterapijos srityje. Sėrevnikas kreipėsi į žymesnius Izraelio rabinus, prašydamas leidimo atlikti eksperimentus su protiškai atsilikusiais vaikais. Po ilgų diskusijų, išsakius įvairias nuomones, leidimas buvo duotas. Ir taip Rabinas Sėrevnikas, kartu su vienu iš didžiausių Izraelyje autoritetų psichiatrijos srityje M. Štaineriu, pradėjo eksperimentus.

Per keletą mėnesių jie apklausė kelias dešimtis protiškai neįgalių vaikų iš įvairiausių žydų šeimų: religingų ir pasaulietiškų, turtingų ir vargšų. Vaikų amžius svyravo nuo trijų iki aštuoniolikos metų, bet iš principo amžius neturėjo jokios reikšmės.

Eksperimentų eigoje atsiskleidė įdomi sielų įsikūnijimo kūne su pakenktomis smegenimis sistema. Vaikų atsakymai paneigia populiarią ezoterinę teoriją, kad į tokius kūnus dažniausiai įsikūnijama už labai sunkius nusikaltimus (žudynės, prievartavimai ir pan.). Buvo manoma, kad ši bausmė liečia ne tiek pačius protiškai neįgalius vaikus, bet kad tai jų gimdytojų kaltė. Tačiau Sėrevniko ir Štainerio tyrinėjimai rodo, kad kartais į neįgalų kūną įsikūnija teisuolių sielos, kurios praėjusiame gyvenime nesusilaikė nuo, dažnai atsitiktinio, negarbingo elgesio. Jei toks vaikas gimsta žydų šeimoje, tai neretai praėjusiame gyvenime jis buvo atsisakęs savo tikėjimo ir priėmęs kitą tikėjimą.

Kadangi šis tyrinėjimas buvo atliktas Izraelyje, tai natūralu, kad buvo apklausinėjami neįgalūs žydų šeimų vaikai. Tačiau Sėrevnikas ir Štaineris įsitikinę, kad panašius atsakymus jie gautų ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Dalinai tai patvirtina ir kitų šalių psichiatrų tyrinėjimai.

Materialistinis mokslas niekaip negali paaiškinti, kokiu būdu vaikai atsakinėja į klausimus, nematydami raidžių lentelės ir net negirdėdami klausimų. Tačiau žydų išminčių darbuose galima rasti atsakymus ir į šį klausimą.

Neperpasakosiu, ką apie tai sako rabinai. Kas nori, gali pasiskaityti čia. Trumpai palyginsiu jų žinojimą su tuo, kas buvo žinoma senovės lietuviams ir, manau, visoms senosioms kultūroms. Suvokimas, kad ateinanti į pasaulį siela žino viską arba, kaip teigia rabinai, „mato pasaulį nuo krašto iki krašto“, yra užkoduotas lietuvių kalboje veidrodiniam atspindžiui paklūstančioje žodžių poroje: – ti →  – ti. Žydų išminčiai sako, kad kai kūdikis gimsta, „ateina angelas ir suduoda jam per burną, o vaikas viską pamiršta“. Lietuvių padavimas pasakoja, kad kol vaikas nekalba jis žino viską, bet prieš pradedant kalbėti ateina angelas ir paspaudžia jam smakrą. Smakre lieka duobutė, o vaikas viską pamiršta.

Bendravimas su protiškai atsilikusiais vaikais pateikia faktų apie smegenų veiklą ir jos paskirtį. Remdamasis rabinų raštais ir eksperimentine medžiaga, gauta kalbinant protiškai neįgalius vaikus, straipsnio autorius rabinas Jehuda Novoselskis (И. Новосельский) daro išvadą, kad „smegenys labiau yra ne mąstymo organas, bet iš išorės ateinančios informacijos ekranas ir filtras. O mąstymo ir suvokimo įrankis yra siela, kurios suvokimo galimybės neribotos. Ir tik tada, kai siela apsivelka medžiaginiu rūbu, jos galimybės, kaip ir kiekvieno materialaus kūno, tampa apribotos vieta, laiku, kiekybiškai bei kokybiškai. Tokiu būdu, būtent tada, kai smegenys yra pažeistos ir negali atlikti savo funkcijų, atsiranda galimybė pažvelgti į nuostabų sielos pasaulį be jokių medžiaginių užtvarų“. Ši išvada lengvai paaiškina keistą rabinų teiginį, kad „nuo šventyklos sugriovimo… pranašavimo dovana bus duota tik silpnapročiams ir vaikams“. Pranašavimo dovana suteikta silpnapročiams todėl, kad jų ekranas-uždanga yra ne tokia stipri, kaip normalių žmonių. Tampa aišku, kodėl visais laikais ir visose tautose buvo taip gerbiami vadinamieji dievo kvaileliai (rusiškai юродивые).

Šių išvadų patvirtinimą randame ir psichologijoje. Yra žinoma, kad regresinės hipnozės metu žmogų grąžinus į nėštumo laikotarpį, sugrįžta jo visaapimantis žinojimas: jis atsimena ir žino, kaip ir kūdikis, savo ateitį ir likimą bei kitus, šiaip žmogui nežinomus, dalykus. O hipnozėje, kaip žinia, aukštieji smegenys – smegenų žievės veikla, kuri ir daro žmogų žmogumi, yra išjungiama. Panašiai kartais būna ir po smegenų traumos ar klinikinės mirties. Kai kurie tokias būsenas patyrę asmenys tampa aiškiaregiais, ekstrasensais.

Laukite tęsinio…

Jehuda Novoselskis (Йехуда Новосельский)

Iš rusų kalbos vertė ir komentavo Aleksandras Žarskus

Vydija.lt

Pasidalinkite su kitais!