Šeši vidiniai žmogaus priešai (IV dalis). Iliuzija

house-of-cards-763246_960_720

Yra šešios jėgos, taip pakeičiančios sąmonę, kad žmogus nebesupranta, kas vyksta su juo, jo gyvenimu – jį supanti realybė pasikeičia visiškai. Vedose šios jėgos vadinamos vidiniais žmogaus priešais, nes jie gimdo visas išorines, „gyvenimiškas“ problemas ir griauna žmonių likimus. Kaip pasireiškia ketvirtoji jėga – iliuzija?

Anksčiau rašėme…

Šį vidinį žmogaus priešą ne mažiau sunku pastebėti negu jau aptartus. Paimkime šiuolaikiniams žmonėms itin aktualų pavyzdį – paskola. Žmogui sakoma: „štai tau pinigai, gyvenk savo malonumui, daryk viską, ką panorėjęs, paskui atiduosi.“ Žmogus galvoja: „tuoj paskaičiuosiu… Mano alga tokia, žmonos tokia… Pragyvenimui reikia tiek, tiek tam… tiek tam… Na viskas… Užteks, išmokėsim! Pagaliau būsime laimingi!“

Taigi, jeigu žmogus blaiviai paskaičiavo ir priėmė sprendimą – jis išsimokės. Bet problema ta, kad, kai žmogus mato kažką didelio ir gražaus, jis nebegali blaiviai skaičiuoti. Jį užpuola iliuzija, kuri naikina žmogaus intelektą. Ir tada jis skaičiuos taip, kaip nori paskaičiuoti. Viskas pavyks! Vėliau žmogus pradeda gyventi ir pasirodo, kad jis neapskaičiavo ir to, ir ano, ir valiutos kursai netikėtai pradėjo keistis, nors nebuvo prognozuota, ir dar daugelis kitų netikėtumų… Tokiu būdu žmonės lieka „prispausti“, kyla įvairios psichologinės problemos, dažnai griebiamasi svaigalų, griūna šeimyniniai santykiai, darbas ir galiausiai žmogus lieka be nieko.

Kuo labiau artinamės link naujo priešo, tuo jis tampa pavojingesnis. Jeigu žmogus iš karto, kai tik kyla geismas, sugeba susiorientuoti ir suprasti, kas vyksta ir kokios galimos pasekmės, jis gali to išvengti. Kai sukyla pyktis, tai galimybių pasišalinti jau nebelieka. Įniršęs žmogus pradeda rėkti ir nebenori galvoti, kas jo laukia (todėl supykę sakome: „man nesvarbu“). Kai užvaldo godumas, žmogus net nesupranta, kad daro kažką negero. Pykdamas žmogus dar geba suprasti, kad blogai elgiasi, tačiau, kai ateina godumas, žmogus galvoja: „taip ir reikia! Aš labai teisingai elgiuosi!“ O kai aplanko iliuzija, tada žmogus išvis galvoja, kad tai – vienintelis teisingas sprendimas jo gyvenime ir pasiima paskolą. Taip sugriaudamas savo gyvenimą. Jis galvoja: „kad taip įvyko yra visiškas atsitiktinumas, bet kitą kartą, imdamas paskolą, geriau viską apsvarstysiu ir viskas bus gerai“. Lošimų namai, klubai, lažybos ir kiti azartiniai lošimai yra pagrįsti iliuzija. Visi žmonės juose pralaimi. Galime pagalvoti: „aš žinau, kada sustoti, reikia viską daryti su saiku“. Ne! Negalvokite, kad su jumis taip nenutiks. Ši jėga įtraukia žmogų į vis gilesnį iliuzijos liūną.

Iliuzija – tai jėga, kurios mes savyje negalime pastebėti. Mums atrodo, kad mes visada suprantame, kas vyksta. Keisčiausia yra tai, jog visi žmonės žino, kad mūsų visų laukia mirtis, matome kaip miršta aplinkiniai žmonės, draugai, pažįstami… Bet, nepaisant to, 99 % žmonių kaupia turtus iki gyvenimo galo. Jie gyvena taip lyg gyventų amžinai, nesidomėdami, kas jų laukia po to, kai paliks kūną. Įdomu tai, kad gyvos būtybės mirties akimirką labai stebisi savo gyvenimu, kadangi subtilus kūnas išlieka, jis nemiršta.

Labai svarbu žinoti, kad kiekvieną sekundę mus valdo iliuzija. Jeigu kas nors galvoja, kad blaiviai vertina pasaulį, tai galiu jums duoti pavyzdį, kaip turi jaustis žmogus, blaiviai vertinantis pasaulį. Toks žmogus kiekvieną sekundę jaučia, kad turi daryti kažką iš tikrųjų prasmingo. Paprastai žmonės paskiria visą savo gyvenimą tam, kad pagerintų šias 4 funkcijas: valgymas, miegas, poravimasis, savigyna. Tačiau Vedose teigiama, kad žmogus nuo visų kitų gyvų būtybių skiriasi tik vienu dalyku. Tai vadinama intelektu. Intelektas mums skirtas ne tam, kad: eitume į darželį; mokytumės mokykloje; įstotume į universitetą; įgytume profesiją; susirastume darbą; dirbtume tam, kad sumokėtume mokesčius už būstą, nusipirktume pavalgyti, naujus baldus ir kitiems primityviems žmogaus gyvenimo poreikiams. Intelektas žmogui skirtas tam, kad jis jį naudotų pagal paskirtį, bent jau užduotų klausimus: kas aš toks esu? Kodėl aš čia gimiau ir kas bus vėliau, kai paliksiu kūną? Juk visi žinome, kad siela nemiršta. Kiekvienas žmogus, nepaveiktas iliuzijos, turėtų kelti šiuos klausimus. Tikrasis išsilavinimas yra, visų pirma, žinoti, kas MES ESAME. Bet šiais laikais žmonės mieliau domisi krepšiniu… Argi tai ne iliuzija?

Parengė Eldaras Gramyko

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!