Sąmoningas valgymas – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą

meal-843230_640

Šiandieną spaudoje ir viešoje erdvėje apstu patarimų, kaip maitintis, ką ir kada valgyti, dietologai ir mokslininkai siūlo įvairias mitybos programas ir naujas dietas. Žmones galima suskirstyti į grupes pagal jų maitinimosi būdą – vegetarai, veganai, žaliavalgiai, monovalgiai ir kt. Džiugu tai, kad vis daugiau žmonių domisi sveika mityba, skaito ant maisto pakuočių esančias etiketes, dažniau renkasi šviežią ir lengvą maistą. Tačiau daugelis iš mūsų pamiršta, kad maistas – tai pats dieviškumas, ne tik cheminiai elementai ir kalorijos, kurias turime suvartoti. Valgymas – tai tarsi dvasinė praktika, o kaip senovėje sakydavo išminčiai – taisyklingai valgyti yra didis menas ir tam reikia išminties.

Maistas – Dievo kūrinijos dalis

Nuo senų laikų įvairių tradicijų ir tikėjimų žmonės į maistą žvelgdavo labai pagarbiai. Moterys gamindavo susikaupusios, neskubėdamos, gerai nusiteikusios, prieš pradedant valgyti maistas būdavo laiminamas. Mūsų prosenelės, dar kai kada močiutės žegnodavo maistą ir gėrimą taip jį sudvasindamos. Deja, ši graži ir reikšminga tradicija pamažu dingsta iš mūsų užimtų gyvenimų ir tai yra daroma tik Kūčių vakarą ar per Šv.Velykas. Kaip bebūtų, mokslininkai taip pat patvirtina, kad palaimintas maistas turi ne tik gilią mistinę reikšmę, bet ir materialią naudą. Palaiminus maistą, sumažėja pavojingų bakterijų kiekis, toks maistas yra geriau virškinamas, juo perduodama tik pozityvi energija.

Sąmoningas valgymas ir intuityvus valgymas

Daugelis sąmoningą valgymą prilygina intuityviam valgymui, tačiau tai yra du skirtingi dalykai. Apkritai nelabai norėčiau sutikti su teiginiu, kad mūsų kūnas pats jaučia ką, kada ir kaip valgyti. Kai mes vartojame miltinius produktus, cukrų, gazuotus gėrimus, nešviežią maistą, jei geriame kavą ir valgome per daug pieno produktų, mūsų organizmai nėra pakankamai švarūs, kad galėtume įsiklausyti, ko iš tiesų nori kūnas ir ląstelės. Tik išvalius organizmą ir kelias dienas pasninkavus, galima iš tiesų suprasti, ko norisi ar ko trūksta mūsų organizmui.

Sąmoningas valgymas – kas tai?

Valgyti sąmoningai – tai suprasti, kad ruošiesi maitinti ne tik savo fizinį kūną, bet ir subtilius kūnus, sielą. Sąmoningai valgyti – tai didis menas, taip pat tai ir didelė pagarba maistui, Dievui ir sau pačiam. Norint būti sveikiems, gyventi kokybišką ir aktyvų gyvenimą, labai svarbu ne tik ką ir kada valgome, bet ir kaip tai darome.

Atmintinė:

  1. Aplinka

Rami, jauki, geriausia namų aplinka mus nuramina, sugrąžina į šį momentą ir sutelkia mūsų mintis į valgymą. Jei nėra galimybės valgyti namuose, rinkitės kuo ramesnę aplinką, kurioje nebūtų triukšmingos muzikos, įjungto televizoriaus, radijo grotuvo. Valgant atsiveria subtilūs kanalai, per kuriuos į mūsų pasamonę patenka visa išgirsta informacija – žinios, naujienos, negatyvas. Jei valgome triukšmingoje, neramioje aplinkoje, sutrinka mūsų virškinimas, nesuprantame skonio ir maisto struktūros, nesusikoncentruojame į suvalgyto maisto kiekį.

  1. Nuotaika

Niekada nesėskite prie stalo pikti, liūdni ar nepatenkinti. Valgymas nuo senų senovės reiškia šeimos subūrimą, ramybę, dėkingumą. Sėsdami prie stalo pikti ar nepatenkinti rodote nepagarbą maistui ir šeimininkei. Taip pat prastai jaučiantis ar sergant yra nerekomenduojama valgyti, nes tada virškinimo ugnis ne taip gerai veikia ir maistas gali likti nesuvirškintas.

  1. Susitelkimas

Kai aplinka ir maistas tinkami, labai svarbus susitelkimas į maistą. Dažnai mes valgome nesąmoningai ir mašinaliai, tarsi robotai, nesuprasdami nei maisto skonio, nei jo struktūros. Tik sutelkę savo dėmesį į maistą, galime pajusti tikrą skonį ir kvapą, gauti maksimalią jo teikiamą naudą.

  1. Kramtymas

Sakoma, kad kietą maistą reikia gerti, o skystą – kramtyti. Iš tiesų, kai valgome grubų maistą, jį reikia kramtyti tol, kol jis virs tyrele. Nepamirškime, kad virškinimas prasideda jau burnoje. Kramtydami „užvedame“ savo organizmą. Labai svarbu valgant nelaikyti šakutės ar šaukšto prie burnos, nes tada nesąmoningai skubiname save kuo greičiau sukramtyti, praryti maistą ir dėti kitą kasnį į burną. Kol kramtome, įrankius geriausia padėti ant lėkštės. Taip daug lengviau pasisotinsime.

  1. Kvėpavimas

Valgant reikėtų nepamiršti giliai kvėpuoti, nes kvėpavimas pagerina mūsų virškinimą, be to, svarbiausia, sugrąžina mus į šį momentą, kad pajustume maisto skonį ir konsistenciją.

  1. Saikas

Nereikėtų persivalgyti. Skrandyje turėtų likti bent 1/3 laisvos vietos orui cirkuliuoti. Tik tada maistas bus tinkamai suvirškintas ir netaps toksinais. Valgant lėtai, daug greičiau ateis sotumo jausmas. Nuo stalo geriausia pakilti jaučiant lengvumą, o ne persivalgymą.

  1. Apsivalymas

Prie stalo labai svarbu sėsti švariais drabužiais, su kuriais nebuvote mieste, darbe, valgyti geriausia nusiprausus po tekančiu vandeniu. Jei nėra tokios galimybės, tada reikėtų bent nusiplauti rankas ir prasiskalauti burną, vandeniu pasišlakstyti viršugalvį. Burnos skalavimas yra ypač svarbus pavalgius, nes taip mes „atsirišame“ nuo maisto energijos ir mums nesinorės užkandžiauti.

  1. Padėka

Tiek prieš valgant, tiek po maisto reikėtų padėkoti Dievui už tai, ką turėjome ant stalo, už tai, kad pakilsime nuo stalo nesijausdami alkani. Padėka maistą sudvasina. Idealiu atveju, prieš patiekdamas maistą ant stalo, virėjas jį turėtų paaukoti Viešpačiui, o tik tada kviesti šeimą prie stalo.

Kiekvieną kartą atsisėdę valgyti, nuraminkite savo protą ir mintis keliais giliais ir ramiais įkvėpimais ir iškvėpimais, pajuskite dėkingumą, susitelkite į valgymo procesą, tegu tai būna tarsi meditacija, pamaitinanti ne tik kūną, bet ir sielą.

Aš linkiu jums laimės.

 

Eglė Terekaitė

Pasidalinkite su kitais!