Kvėpavimo galia, grąžinanti mus į dabartį

DSC_2101

Žymus rašytojas, filosofas, šiuolaikinis dvasinis mokytojas Eckhart Tolle yra pasakęs, kad vieno sąmoningo įkvėpimo ir iškvėpimo pakanka, kad nenutrūkstamoje minčių sekoje atsirastų šiek tiek erdvės. Gyvendami šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, kuriame vyrauja stresas, triukšmas ir konkurencija, nustojame pastebėti, kaip naktis keičia dieną, pamirštame save ir tikrąsias vertybes. Gyvename skubėdami, dirbdami ir vartodami. Mūsų protas dirba 24 valandas per parą (net ir tada, kai miegame), emocijos dažnai „ima viršų“, o kūnas pradeda signalizuoti negalavimais, tarsi norėdamas pasakyti : „Sustok akimirkai.“ Kaip nuraminti triukšmaujantį protą, kaip pagerinti sveikatą, kaip turėti daugiau energijos? Sąmoningas kvėpavimas daro stebuklus.

Čia ir dabar

Pamenu, kai pirmą kartą eidama į „Gyvenimo meno“ kursus, kur daug dėmesio buvo skiriama kvėpavimui ir jo mokymuisi, svarsčiau – ką naujo galiu išmokti? Juk kvėpuoti yra taip natūralu ir paprasta, o tiksliau savaime suprantama: mes tai darome net nesusimąstydami ir nedėdami jokių papildomų pastangų. Tačiau, pasirodo, nesąmoningai ir paviršutiniškai kvėpuodami mes naudojame tik trečdalį savo plaučių tūrio. Įkvėpdami negauname pakankamai deguonies ir pranos (gyvybinės energijos), o iškvėpdami nepašaliname sukauptų toksinų, taip pamažu teršdami savo organizmą.

„Gyvenimo meno“ mokytoja Dalia Balčiūnienė kurso metu pasakė: „Kvėpavimas mus gali sugrąžinti į dabartį, į šį momentą.“ Tada susimąsčiau, ar iš tiesų dažnai mes būname čia ir dabar? Mūsų mintys nuolat klajoja tarp prisiminimų ir ateities planų. Retai kada šimtu procentų išgyvename šią akimirką. Eckhart Tolle sako, kad įsisąmonindami kvėpavimą, mes atitraukiame dėmesį nuo mąstymo ir sukuriame erdvę. Tai yra vienas sąmonės sužadinimo būdų. Ne veltui jogos praktikos, meditacija, bendras mantrų giedojimas dažnai yra pradedamas sąmoningu įkvėpimu ir iškvėpimu. Taip tarsi grąžiname save į šį momentą ir paruošiame kūną bei protą praktikai.

Emocijos ir kvėpavimas

Kiekvieną dieną mus ne tik aplanko tūkstančiai minčių, bet ir išgyvename įvairias emocijas, glaudžiai susijusias su kvėpavimu. Ar pastebėjote, kad uostydami nuostabų gėlės žiedą, mes giliai įkvėpiame ir sulaikome kvėpavimą taip išreikšdami džiaugsmą ir palaimą, pykdami pradedame kvėpuoti paviršutiniškai ir greitai, o liūdėdami dūsaujame. Sąmoningai valdydami kvėpavimą galime taip kontroliuoti ir savąsias emocijas.

Kartą, skrendant į Aziją, lėktuvas pakliuvo į stiprią oro turbulenciją. Nejučiomis pradėjau kvėpuoti labai greitai ir neramiai, kūną sukaustė baimė. Suvokusi, kad tai tik emocija ir ją galiu kontroliuoti, pradėjau sąmoningai reguliuoti savo kvėpavimą ir po kelių ramių įkvėpimų ir iškvėpimų dar lėktuvui besiblaškant dangaus platybėse mane apėmė ramybės jausmas, atrodė, kad net širdies ritmas susinormalizavo.

Dažnai pagalvoju, kad mokyklose ir universitetuose būtų labai naudingos kvėpavimo technikų žinios, ypač egzaminų bei patikrų metu, prieš svarbius atsiskaitymus. Juk yra žmonių, kuriuos baimė taip „surakina“, kad jie ne tik negali prabilti, bet ir nustoja „blaiviai“ mąstyti. O užtektų tik kelių kvėpavimo pratimų arba tiesiog sąmoningai sureguliuoti savo kvėpavimo ritmą. Pasitelkdami kvėpavimą galime paveikti savo proto būseną, elgesį, ypač emocijas, tik reikia šiek tiek sąmoningumo.

Kvėpavimo svarba ir galia

Kvėpavimas yra pats gyvenimas, tai gyvybė. Gimdami mes pirmą kartą įkvėpiame, išeidami – paskutinį kartą iškvepiame. Kvėpuojame visą gyvenimą, bet jei tai darome nesąmoningai, nepasisaviname pranos. Senovės išminčiai, jogai daug dėmesio skyrė kvėpavimo technikoms išgryninti, o praną vadino gyvybine energija, kurią taip pat galima gauti miegant, teisingai maitinantis ir atliekant dvasines praktikas. Šri Šri Ravi Šankaras praną apibūdina kaip subtilią gyvybės energiją, kurią mes gauname sąmoningai įkvėpdami su deguonimi. Kai pranos stinga, mums trūksta energijos, silpsta imuninė sistema, apmiršta ląstelės. Gilus, sąmoningas kvėpavimas ne tik maitina mūsų kūną, sureguliuoja jo darbą, šarmina organizmą, bet ir pašalina toksinus, „išvalo“ užsistovėjusias emocijas, nuoskaudas ir išgyvenimus.

Pranajama

Žodis pranajama (sanskrito k.: pranayama) kilo iš žodžio prana. Pranajama – tai kvėpavimo pratimai, kuriuos atliekant mūsų organizmas pasisavina didelį kiekį gyvybinės energijos, subalansuojamos čakros, energijų kanalai ir viso organizmo darbas. Kvėpavime ypač svarbus iškvėpimas, nes kuo daugiau ir lėčiau iškvėpiame, tuo daugiau pranos galime įkvėpti. Pranajama išplečia plaučių tūrį, sureguliuoja širdies ritmą, pripildo mus energijos, o kai reikia – nuramina. Pavyzdžiui, kvėpuodami Dirgos kvėpavimu (lėtai ir giliai) ir tai darydami per nosį pilnais plaučiais, atpalaiduojame kūną, nuraminame protą ir net sumažiname kraujospūdį. Kvėpuodami Udžai kvėpavimu (šio kvėpavimo garsas primena jūros ošimą) atsikratome streso, didelės įtampos, subalansuojame nervų sistemą. Bhastrika (liet. dumblinis kvėpavimas) gydo gerklės, kvėpavimo takų uždegimus, apsaugo nuo peršalimo ir stiprina imuninę sistemą. Tai staigūs oro įtraukiamai ir išstūmimai iš plaučių.

Galima praktikuoti kvėpavimus viena bei kita nosies šnerve, staigius ir greitus iškvėpimus, lėtą, ramų ir gilų kvėpavimą, panardinantį į meditatyvinę būseną. Viskas priklauso, kokio rezultato mes norime.

Įkvėpti meilę

Reikia turėti omenyje, kad įvaldyti kvėpavimo meną galime tik vedami tikrų, kompetentingų mokytojų, o kol kas patys savarankiškai galime praktikuoti, kaip aš vadinu, sąmoningą meilės kvėpavimą, grąžinantį mus į čia ir dabar ir pripildantį meilės energijos. Taigi, dabar visi kartu nusišypsokite, įkvėpkime nuoširdžią meilę sau ir aplinkai, iškvėpkime pyktį; įkvėpkime pasitikėjimą gyvenimu, iškvėpkime abejones; įkvėpkime grožį ir sveikatą, iškvėpkime nerimą ir ligas. Ir su tokiu sąmoningu kvėpavimu keliaukime per gyvenimą.

Aš linkiu Jums laimės,

Eglė Terekaitė

Nuotrauka Eglės Terekaitės asm. arch.

Pasidalinkite su kitais!