Reinkarnacija

reinkarnatsiya-buddizm-religiyah-mira-3-1

Kiekvienas mūsų jaučiame, kaip keičiasi mūsų kūnas keliaujant iš kūdikystės į jaunystę, po to į fizinę brandą ir galiausiai – senatvę. Tačiau nepaisant visų šių kūno pasikeitimų, visada išliekame ta pati sąmoninga asmenybė.

Induizmo atstovai tiki, kad sąmoningasis „aš“ yra siela, ir būtent ši siela yra varomoji kūno jėga. Tačiau paprastai manoma, kad „aš“ – tai kūnas. Tai tokia pat klaida, kaip tapatinti save su savo automobiliu. Iš tiesų, kai automobilis tampa nebepataisomas arba sunaikintas nenumatytų aplinkybių, žmogus, kad ir kaip būtų prisirišęs prie senojo automobilio, įsigyja naują transporto priemonę. Lygiai taip pat, kai kūnas tampa per senas ir ligotas, siela, kuri yra amžina, palieka nebetinkamą kūną ir įgyja naują. Tai vadinama reinkarnacija arba gimimų ir mirčių ratu.

Blogoji žinia yra ta, kad kūnas miršta. O geroji žinia – mes nemirštame. Atma (siela) yra amžina ir kupina džiaugsmo. Viešpats tai labai išsamiai paaiškina „Bhagavad-gitoje“:

„Siela niekada negimsta ir nemiršta. Ji neatsirado praeityje, neatsiranda dabar ir neatsiras ateityje. Ji – negimusi, amžina, visad esanti, pirminė. Ji nežūsta nužudžius kūną.“

Kiekvienas intuityviai gali suvokti skirtumą tarp savęs ir savo fizinio kūno. Žiūrėdami į savo galūnes sakome: „tai mano ranka“ arba „tai mano koja“. Bet aš pats, mano tikrasis „Aš“, yra kūno savininkas ir stebėtojas.

Pasaulyje yra daugybė gyvybės rūšių – augalai, žuvys, žinduoliai, paukščiai, ropliai ir žmonės. Gimimas žmogaus kūne, perėjus daugybę įsikūnijimų kitose gyvybės rūšyse, pasitaiko itin retai. Šios dovanos jokiu būdu negalima tuščiai iššvaistyti. Mes tikime, kad žmogaus gyvenimas suteikia galimybę išsiugdyti Dievo sąmonę, o jeigu to nedarome, rizikuojame vėl sugrįžti į gyvūnų ar augalų karalystę.

Jeigu norite grįžti atgal, tai labai paprasta: miegokite kaip meška, valgykite kaip paršelis ir mėgaukitės seksu kaip balandis. Dabar ragaujame savo praeito gyvenimo vaisius, tuo pat metu sėdami sėklas savo ateičiai. Todėl dori, pamaldumu grįsti veiksmai subrandina džiaugsmo vaisius ir atvirkščiai – nuodėminga veikla atneša tik kančią ir liūdesį.

Taigi, iškyla svarbus klausimas: „Kaip išsivaduoti iš gimimų ir mirčių rato?“ Atsakymą rasime „Bhagavad-gitoje“, kur sakoma – šiame pasaulyje esame įkalinti dėl to, jog siela pasinaudojo savo apsisprendimo laisve ir pasirinko tenkintis nepriklausomai nuo Dievo.

Esame, kaip iš vandens ištrauktos žuvys, todėl nepaisant to, kaip besistengtume savarankiškai rasti pasitenkinimą, kol nepriimsime Viešpaties prieglobsčio ir netapsime visiškai nuo Jo priklausomi, neišsivaduosime iš šio materialaus pasaulio.

„Bagavad-gitoje“ sakoma: „Pažinti Mane, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, tokį, koks Aš esu, galima tik per pasiaukojimo tarnystę. Ir kai per pasiaukojimą žmogus visiškai įsisąmonina Mane, jis įžengia į Dievo karalystę.“

Taigi, per bhakti jogos praktiką – su atsidavimu ir meile tarnaudami Viešpačiui mes viliamės pasiekti šį tikslą ir daugiau nebegrįžti į laikiną materialų pasaulį.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės Grimuar.ru

Pasidalinkite su kitais!