Radhanatha Svamis: Ištroškę kasdienio dvasinio peno

n2

Radhanatha Svamis, žymus bhakti jogas, dvasinis lyderis ir pavyzdys, pasakoja apie tai, kaip svarbu kasdien ieškoti dvasinio peno, užsiimti dvasine praktika.

Norėdamas atlikti savo darbą, žmogus privalo valgyti – antraip jis bus silpnas ir nepajėgs nieko nuveikti. Maistas – tai „degalai“, skirti fiziniam kūnui. Tam, kad žmogus būtų stiprus emociškai, jis turi jaustis vertinamas ir palaikomas. Tai suteikia emocinės stiprybės ir noro gyventi. Tačiau turime būti stiprūs ir dvasiškai. Dvasiniai „grūdai“, suteikiantys vidinės stiprybės puoselėti nuoširdžią atsidavimo nuotaiką, kol stengiamės daryti tai, kas geriausia šiam pasauliui, yra mūsų sadhana (dvasinė praktika).

Šventraščių skaitymas, dvasinių temų aptarinėjimas ir klausymasis apie jas, Dievo vardų giedojimas, pujos (religinių apeigų) atlikimas – jei ši dvasinė veikla atliekama su tinkamais ketinimais, ji suteikia dvasinių jėgų, pranokstančių mūsų pačių galias. Sadhana yra skirta pasiekti aukštesnę malonę ir palaiminimus. Tai mus sustiprina.

Vieną dieną nustoję valgyti ir užsispyrę tai daryti tik po mėnesio, ilgai netversime. Norėdami atlikti savo pareigas, turime valgyti kasdien. Dvasinė dieta taip pat turi būti subalansuota: negalime tikėtis būti dvasiškai stiprūs, jei valgome vieną kartą per savaitę – sekmadienį. Tam tikra kiekvienos mūsų dienos dalis turi būti dedikuota koncentracijai į dvasinius poreikius – taip susitelksime į tikslą ir išlaikysime nuoširdumą. Tuomet net ir tada, jei protas ar aplinka mus blaškys, turėsime stiprybės ir vėl susitelkti į esmę. Tik priėmę to, kas už mus aukščiau, prieglobstį, galime būti dvasiškai stiprūs ir atlaikyti geismo, pavydo, pykčio, puikybės, iliuzijos ar godumo atakas.

Suvirškinti ką nors galime tik tada, kai esame alkani. Todėl jei ką tik visavertiškai papietavome, negalėsime suvalgyti mums siūlomo saldainio, o jei ir suvalgysime, jis liks nesuvirškintas. Tinkamam virškinimui reikalingas alkio jausmas. Lygiai taip norėdami „suvirškinti“ Dievo malonę, turime jos trokšti. Gyvename kintančiame pasaulyje, o mūsų protas nuolat blaškosi, todėl būtinas nuoširdumas. Nuoširdžiai trokšdami, „išalkę“ Dievo malonės, būtinai ją gausite, o kai ją pasieksite – tinkamai „suvirškinsite“. Tuomet Viešpaties malonė jus „pamaitins“ ir suteiks jėgų.

Radhanatha Svamis

Pasidalinkite su kitais!