Pinigai ir iliuzinis saugumo jausmas

money-163502_960_720

Pinigai suteikia mums laisvės ir nuosavybės pojūtį. Manome, kad turėdami pinigų galime įsigyti bet ką ar bet kurią paslaugą pažymėti etikete su kaina.

Būti savininku – tai visiškai kontroliuoti daikto, kitos būtybės ar reiškinio egzistenciją nuo pradžių iki jos galo. Kai sumokame už žemės sklypą, manome, kad jis mums priklauso, nors žemė lieka egzistuoti net tuomet, kai savininkas būna seniai miręs. Logiška klausti: kaip jums gali priklausyti kažkas, kas gyvuoja daug ilgiau už jus pačius?

Pinigai taip pat sufleruoja mintį, kad esate galingas ir nepriklausomas, be to, verčia nepastebėti fakto, kad gyvename tarpusavio priklausomybės pasaulyje. Priklausome nuo ūkininkų, virėjų, vairuotojų ir daugybės kitų mus supančių žmonių paslaugų. Net patyręs chirurgas negali operuoti pats vienas; jis priklauso nuo kitų.

Kodėl dauguma turtuolių yra išpuikę? Dėl nepriklausomybės pojūčio, kurį teikia pinigai. Priklausomybės suvokimas, priešingai, verčia žmogų būti nuolankų. Iliuzinis nepriklausomybės jausmas sunaikina nuolankumą – esminį žmogiškumo principą.

Šiandien žmones vertiname pagal jų asmeninį kapitalą, išreikštą pinigais: „šio žmogaus vertė – penki šimtai milijonų“ ir t. t. Ar gali pinigai atspindėti asmenybės vertę? Milijonieriaus ar milijardieriaus titulas – tai ne komplimentas. Gyvenimo negalima pažymėti pinigine verte.

Kai žmonėms stinga tikėjimo dieviškumu, savo pačių sugebėjimais ir gerosiomis visuomenės savybėmis, juos kankina gilus nesaugumo jausmas. Tada pinigai ima atrodyti esą vienintelis saugumą užtikrinantis dalykas. Kai kurie turtuoliai jaučiasi nesaugūs bendraudami – jie nežino, ar jų draugai yra tikri, ar tik domisi jų turtais. Pinigai iliuzinį saugumo pojūtį, deja, suteikia tik trumpam.

Materiliai žmogui praturtėti padeda asmeniniai įgūdžiai ir sugebėjimai, nuosavybės paveldėjimas arba įvairūs “nešvarūs” būdai. Kiekvienas iš šių kelių užtraukia ir tam tikras pasekmes. Žmonės griebiasi amoralios veiklos, trokšdami laimės ir ramybės. Bet laimė ir ramybė neprieinamos, jeigu jų siekiama amoraliomis priemonėmis.

Pinigų teikiamas nepriklausomybės, nuosavybės ir saugumo pojūtis, kaip minėjome, yra iliuzinis, todėl jie vadinami mayos (iliuzijos) dalimi: miyate anaya iti maya reiškia „Tai, ką galima išmatuoti, yra maya“. Jei šiame pasaulyje viskas, ką galima išmatuoti, laikoma maya, pinigai yra vienas iš tokių vertinimo kriterijų. Žmogiškosios vertybės nyksta, jei mėginame nustatyti kainą viskam, ko neįmanoma išmatuoti: meilei, tiesai, išminčiai ir pačiam gyvenimui.

Kita vertus, yra tokių, kurie kritikuoja pinigus ir kaltina juos dėl visų visuomenės ydų. Dar kiti žmonės mano, kad pinigai patys savaime yra blogis. Ne tik pinigų turėjimas skatina išpuikti, į puikybę veda ir neracionalus jų atsisakymas. Kai kurie žmonės, atsižadėję pinigų, ima didžiuotis savo skurdu, kad kiti atkreiptų į juos dėmesį ir imtų jų gailėtis.

Tačiau senovės išminčiai niekada nejuodino pinigų ar mayos, iliuzijos. Tiesą sakant, jie gerbė ją kaip dieviškumo dalį, taip patys peržengdami jos nubrėžtas ribas. Jie žinojo vieną paslaptį: iš to, ko atsisakai ar nekenti, spąstų niekada neišsikapanosi.

Tokie išminčiai garbina turtą kaip Deivę Lakšmę, Narajanos, Aukščiausiojo Viešpačio, sutuoktinę. Sakoma, kad ji gimė iš jogos (yogaje yoga sambhute). Būtent joga transformuoja blogą žmogaus karmą ir išryškina glūdinčius sugebėjimus bei talentus. Ji išugdo aštasidhi – aštuonis tobulumus, taip pat nava nidhi – devynių rūšių turtą.

Jogos išmintis transformuoja asmenybę, išpuikimą paversdama pasitikėjimu savimi, romumą – nuolankumu, priklausomybės prievolę – tarpusavio priklausomybės suvokimu, laisvės troškimą – begalybės pažinimu, o ribotą nuosavybės pojūtį – transcendentinę sąjungą, santykius su visuma, kuri yra Krišna (snkr. “pats patraukliausias”) – Dievu.

Dhirašanta Gosvamis

Pasidalinkite su kitais!