Pinigai ir iliuzinis saugumo jausmas

coins-912719_960_720

Pinigai suteikia mums laisvės ir nuosavybės pojūčius. Manome, kad turėdami pinigų galime įsigyti bet ką ar bet kurią paslaugą pažymėti etikete su kaina.

Būti kažko savininku reiškia pilnai kontroliuoti to dalyko egzistenciją nuo pradžių iki galo. Kai sumokame už žemės sklypą, manome, kad jis priklauso mums, nors žemė lieka egzistuoti net tuomet, kai savininkas būna seniai miręs. Kaip jums gali priklausyti kažkas, kas gyvuoja daug ilgiau už jus?

Pinigai taip pat sufleruoja mintį, kad esate galingas ir nepriklausomas, ir neleidžia pastebėti fakto, jog gyvename tarpusavio priklausomybės pasaulyje. Priklausome nuo ūkininkų, virėjų, vairuotojų ir daugybės kitų mus supančių žmonių bei jų paslaugų. Net patyręs chirurgas negali operuoti pats vienas, jis priklauso nuo kitų.

Kodėl dauguma turtuolių yra išpuikę? Dėl nepriklausomybės pojūčio, kurį teikia pinigai. Priklausomybės suvokimas, priešingai, verčia būti nuolankiu. Iliuzinis nepriklausomybės jausmas sunaikina nuolankumą – esminį žmogiškumo principą.

Šiandien priėjome iki to, kad vertiname žmones pagal jų asmeninį kapitalą, išreikštą pinigais – „to ir to vertė – penki šimtai milijonų“ ir t. t. Ar gali pinigai atspindėti asmenybės vertę? Milijonieriaus ar milijardieriaus titulas – tai ne komplimentas. Gyvenimo negalima įkainoti pinigine verte.

Kuomet žmonėms stinga tikėjimo Dievu, savo pačių sugebėjimais ir gerosiomis visuomenės savybėmis, juos kankina gilus nesaugumo jausmas. Tada pinigai ima atrodyti vieninteliu saugumą užtikrinančiu dalyku. Kai kurie turtuoliai jaučiasi nesaugūs bendraudami – jie nežino, ar jų draugai iš tikrųjų yra draugai, ar tik domisi jų turtais. Pinigai trumpam suteikia iliuzinį saugumo pojūtį.

Praturtėti padeda asmeniniai įgūdžiai ir sugebėjimai, paveldėjimas arba nešvarūs būdai. Kiekvienas iš šių kelių užtraukia ir tam tikras pasekmes. Žmonės griebiasi amoralios veiklos, trokšdami laimės ir ramybės. Bet laimė ir ramybė neprieinamos, jeigu jų siekiama nedoromis priemonėmis.

Dėl iliuzinių nepriklausomybės, nuosavybės ir saugumo pojūčių, kuriuos teikia pinigai, jie laikomi majos  (iliuzijos) dalimi: miyate anaya iti maya reiškia „Tai, ką galima išmatuoti, yra maja“. Jei šiame pasaulyje viskas, ką galima išmatuoti, laikoma maja, pinigai yra vienas iš šį kriterijų atitinkančių objektų. Žmogiškosios vertybės nyksta, kuomet mėginama nustatyti kainą viskam, ko neįmanoma išmatuoti – meilei, tiesai, išminčiai ir pačiam gyvenimui.

Kita vertus, yra tokių, kurie kritikuoja pinigus ir kaltina juos dėl visų visuomenės ydų. Dar kiti mano, kad pinigai savaime yra blogis. Ne tik pinigų turėjimas skatina išpuikti, prie to veda ir jų atsisakymas. Kai kurie žmonės, atsižadėję pinigų, ima didžiuotis savo skurdu, kad kiti atkreiptų į juos dėmesį ir imtų jų gailėtis.

Tačiau senovės išminčiai niekada nejuodino pinigų ar majos. Tiesą sakant, jie gerbė ją kaip dieviškumo dalį ir šitaip peržengė jos iliuzijos ribas. Jie žinojo paslaptį, kad iš to, ko atsisakai ar nekenti, niekada neišsikapanosi.

Jie garbina turtą kaip Deivę Lakšmę, Narajanos sutuoktinę. Ji gimė iš Jogos (yogaje yoga sambhute). Būtent joga transformuoja blogą karmą ir išryškina joje glūdinčius sugebėjimus bei talentus. Ji taip pat išugdo aštasidhi – aštuonis tobulumus ir nava nidhi – devynių rūšių turtą.

Jogos išmintis transformuoja asmenybę, išpuikimą paversdama pasitikėjimu savimi, romumą – nuolankumu, priklausomybės prievolę – tarpusavio priklausomybės suvokimu, laisvės troškimą – begalybės pažinimu, ribotą nuosavybės pojūtį – transcendencija su visuma, kuri yra pats Dievas.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!