Per daug ar per mažai?

daisies-2485064_960_720

Šie laikai – kiaurai persismelkę nepritekliumi. Mums trūksta laiko, pinigų, darbo, laisvalaikio, draugų, artimųjų, dėmesio, meilės, globos, pasitikėjimo, savivertės, prasmės ir daugelio kitų dalykų. Dažnai jaučiamės suirzę, įsitempę, nuolat nerimaujame, nes ne tik daug ko trūksta, bet dar bijome prarasti ir tai, ką turime.

Manome, kad laimė ateis tada, kai turėsime daugiau nei dabar. Net sukūrėme posakį – iki pilnos laimės trūksta tik… Ir kadangi iki pilnos laimės vis kažko neužtenka, dabar esame nelaimingi, kenčiame.

Tam, kad užpildytume trūkumą, ieškome iš kur gauti reikiamų dalykų. Bet tada susiduriame su ne menkais iššūkiais – kur, kaip ir už ką gauti tai, ko trūksta iki pilnos laimės, sėkmės ir apskritai – pilnatvės? Pavyzdžiui, kaip gauti daugiau laiko, jei jo visi turime 365 dienas metuose, 7 dienas per savaitę ir 24 valandas per parą?

Dėl to amžino nepritekliaus jaučiame pavydą sėkmingesniems, turtingesniems, laimingesniems, protingesniems, gražesniems – visiems, kurie nors ko nors turi daugiau, nei mes. O jei dar papildomai jaučiame gerumo trūkumą, tam, kad jį kompensuotume, pavydą imame spalvinti baltai, neva baltas pavydas yra ne toks jau ir didelis pavydas, palyginus su tuo, kuris be baltos spalvos. :)

Pavydas kyla dėl trūkumo jausmo, dėl įsitikinimo, kad gyvename ribotų resursų pasaulyje. Giliai pasąmonėje turime tvirtą tikėjimą, kad jei kažkas turi daugiau, vadinasi, automatiškai dėl to man teks mažiau. Na paprastai ir matematiškai kalbant, jei visame pasaulyje yra tik 8 mandarinai, o tu turi 7, tai, savaime suprantama, man telieka tik vienas, nes tu susigrobei daugiau.

Tokie „už mus sėkmingesni“ mums kelia instinktyvią grėsmę, o žmonės, jausdamiesi nesaugiai, reaguoja dviem elementariais būdais – perima arba aukos, arba agresoriaus vaidmenį. Na, kartais šiek tiek vieno ir šiek tiek kito.

Kai vaidiname auką, apie sėkmingesnius sakome: „tai aišku, bepigu jai gražiai rengtis, juk jos vyras turtingas“. Kai jaučiame pyktį, puolame tuos, kurie mus „apiplėšė“. Tik kaip iš žmogaus atimti neapčiuopiamus dalykus, tokius kaip žinios, išsilavinimas, verslumo pajautimas, grožis, prasmingas laisvalaikis? Galiausiai, mes esame civilizuoti žmonės, o be to, bijome sėsti į kalėjimą už fizinę prievartą arba vagystę.

„Svieto“ lygintojai šiais laikais sodinami už grotų. Todėl savo agresiją tiesiog gražiai supakuojame į blizgantį popieriuką ir imame sėkmingesniame ieškoti ydų, už kurias jį galima būtų „legaliai“ niekinti, smerkti, teisti ir nekęsti. Iš to atsirado posakis „žuvis pūva nuo galvos“, neva valdžioje vien tik supuvę žmonės. Taip pat ir „turtingi visi vagys, savanaudžiai“, „sėkmingi verslininkai yra tiesiog sukčiai“, o „garsūs visuomenės veikėjai yra pasipūtę, susireikšminę“ ar dar bala žino kokie.

Visuotinio skurdo mąstymas toks paplitęs ir toks natūralus, jog stebiuosi, kad paskutiniu metu taip klesti sąmoningo kvėpavimo mokymai. Juk, vadovaujantis ribotų išteklių teorija, jei tu įkvėpsi giliau, man liks mažiau oro!

O ką, jei pasakysiu, kad mūsų problemos kyla ne iš nepritekliaus, o iš pertekliaus?

Mes kenčiame, nes turime per daug baimių, per daug ribų, taisyklių ir draudimų. Gyvename paniekos, išdidumo, vertinimo gausoje. Paskendę mele ir saviapgaulėje. Aptekę noru visus ir viską kontroliuoti. Vidinių kovų, pasipriešinimo bei nepritarimo sūkuryje.

Juk tam, kad patirtume laimę, mums reikia ne gauti deficitinių dalykų ir užpildyti trūkumą, o paleisti tai, ko turime per daug.

Ar sutiktum dabar paleisti baimę prarasti meilę ir ją tiesiog jausti?

Ar sutiktum dabar paleisti nerimą ir pajausti atsipalaidavimą?

Ar gali paleisti saugumo trūkumą tam, kad pasijaustum saugus?

Ar gali paleisti norą kontroliuoti tam, kad tiesiog prisiimtum atsakomybę už savo mintis, jausmus ir savo gyvenimą?

Teksto autorė – Asta Ivaškevičiūtė, viena iš Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos įkūrėjų, jau penkerius metus skaitanti paskaitas moterims apie moteriškumo paieškas ir moteriškos energijos savyje budinimą, vedanti praktinius užsiėmimus, meditacijas, vizualizacijas. Asta yra Reiki meistrė-mokytoja, Emocinės laisvės technikos, emocijų paleidimo (Sedonos metodas) praktikė, „Teta gydymo“ praktikė, Young Living holistinės pasaulėžiūros ambasadorė. Ji gilinasi į Vedų mokslą bei pati gyvenime vadovaujasi Vedų filosofija.

Sausio 15 d. prasideda užsiėmimų ciklas „Geros mergaitės iš(si)laisvinimas“. Bilietus ir daugiau informacijos galite rasti čia

Vasario 26, 28 ir kovo 2 d. praktinių užsiėmimų ciklas „Sąmoningo svajojimo savaitė“. Bilietus ir daugiau informacijos galite rasti čia

Pazinimassaviraiska.lt

Pasidalinkite su kitais!