Pamėgink kažką pakeisti

star-1390583_960_720

Kartą gyveno išmintingas žmogus. Jis mėgo sėdėti vandenyno pakrantėje ir rašyti. Tai buvo ypatinga asmenybė, jungianti geriausius dviejų kultūrų bruožus. Jis buvo ir mokslininkas, ir poetas. Žvelgdamas į visus reiškinius iš šių dviejų požiūrio taškų, jis itin įžvalgiai ir gražiai aprašė pasaulį bei mūsų vaidmenį jame.

Jis turėjo įprotį prieš pradedant darbą vaikščioti pakrante. Vieną gražią dieną, žingsniuodamas vandenyno pakraščiu, rašytojas pastebėjo žmogų, kurio judesiai priminė šokį.

Jis šyptelėjo sau po nosimi, nes mintis apie šokį vandenyno pakrantėje jam pasirodė keistoka, ir smalsumo pagautas paspartino žingsnį. Prisiartinęs pastebėjo jauną vyriškį, kuris nešoko, bet kartkartėmis kažką pakeldavo nuo kranto ir švelniai mesteldavo vandenin.

Rašytojas šūktelėjo: „Ką čia darote?“

Jaunasis vyras stabtelėjo, apsižvalgė ir atsakė: „Metu jūrų žvaigždes į vandenyną.

„Manau, turėčiau paklausti, kodėl taip darote?“

„Saulė kylą ir potvynis atslūgsta. Jeigu aš jų neįmesiu į vandenį, jos paprasčiausiai žus.“

„Bet jaunuoli, ar jūs nesuvokiate, kad pakrantė tęsiasi mylių mylias, ir joje begalė tokių jūros žvaigždžių. Jūsų pastangos, galima sakyti, nieko nereiškia – tai tik lašas jūroje!“

Jaunasis vyriškis mandagiai išklausė, tada pasilenkė, pakėlė dar vieną jūros žvaigždę ir sviedė ją į vandenyną, už lūžtančių bangų.

„Šitai jūros žvaigždei mano pastangos kažką reiškia.“

Gavęs tokį atsakymą išmintingasis rašytojas sutriko ir nežinojo, ką besakyti. Jis apsisuko ir leidosi link savo trobelės tęsti pradėtų raštų.

Visą dieną, nors ir įnikus į rašymą, sutiktasis jaunuolis neišėjo jam iš galvos. Jis mėgino nekreipti į tai dėmesio, bet rytinio susitikimo prisiminimas jo neapleido. Galiausiai, vėlų vakarą, žmogus suvokė – jis, rašytojas ir poetas, nesugebėjo suprasti esminės jaunojo vyro veiksmų prigimties.

Jam tapo aišku, kad jaunuolis nenorėjo būti stebėtoju, ramiai fiksuojančiu, kas vyksta aplinkui, bet nusprendė šiame pasaulyje būti veikiančiuoju asmeniu ir kažką pakeisti.

Mūsų veiksmai taip pat gali pakeisti tiek mūsų pačių gyvenimus, tiek mus supantį pasaulį. Savo gyvenime stengiuosi nepraleisti nė vienos dienos nepadėjęs kitiems žengti dvasiniu keliu į tobulumą. Gal tai iš esmės ir nepakeis viso pasaulio, bet kažkieno gyvenimas gali pasikeisti.

Dhirašanta Gosvamis

 Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!