Pagarba – raktas į žmonių širdis (I dalis)

key-1422806_960_720

Kas yra pagarba? Visų pirma, pagarba yra tai pagal ką mes galime nustatyti ar žmogus yra kultūringas. Pagarba reiškia pozityviai nusiteikus stebėti ir įvertinti gerąsias žmogaus savybes. Deja, šiuolaikinėje visuomenėje ji praranda deramą esminę vietą.

Iš kur kyla nepagarba vienas kitam?

  • Mokyklose vaikų ir mokytojų bendravimas tapo familiarus. Bėda ta, kad mokytojai į tai žiūri atsainiai ir mokiniams leidžia taip elgtis.
  • Tėvai negerbia savo vaikų, negerbia jų asmeninės nuomonės, nuolat bandydami jiems primesti savo pasaulėžiūrą, dėl to kyla pyktis, kuris dažnai tampa netgi fatalinis.
  • Užaugę vaikai neberodo deramos pagarbos savo tėvams. Kai šie jų kažko paprašo, vaikai nenoriai imasi tai vykdyti, be jokio dėkingumo jausmo, entuziazmo bei džiaugsmo, tada tėvai taip pat tampa nelaimingi.
  • Vyras ir žmona negerbia vienas kito taip, kaip iš tikrųjų turėtu gerbti. Dažniausiai jų santykiai remti kūniškojo grožio vertybėmis, o tai trukdo pamatyt kitame žmoguje jo tikrąsias savybes. Tai reiškia, jog santykiuose iškilus rimtoms problemoms žmonės tiesiog išsiskiria.

Didis išminčius Konfucijus yra pasakęs, kad visuomenėje viskas, absoliučiai viskas, laikosi ant pagarbos lygiai taip, kaip vienas daiktas laikosi prikibęs prie kito dėl klijų. Vedų raštuose yra sakoma, kad jeigu žmogus gyvenime kažką pasiekė, ar tai būtų kažkokia aukšta socialinė padėtis, ar harmoninga šeima, ar geri santykiai su žmonėmis, ar nuostabios savybės, ar aukštas intelektas, visa tai jis gavo dėl išreikštos savo pagarbos. Tačiau, jeigu žmogus neturi ar gyvenimo eigoje prarado aukščiau minėtus dalykus, jei jam nesiseka darbe, santykiuose su žmonėmis, jei jis nuolat patiria įtampą ir yra neramus, tai viskas dėl to, kad jis negerbia kitų. Kai žmogus ima rodyti pagarbą, jis taip pat tampa brangus tiems, kuriuos gerbia, o juk visi mes giliai širdyje norime būti įvertinti ir jaustis reikalingi. Nei vienas iš mūsų netrokšta būti vienišas, o pagarba tai būtent tas jausmas, tas raktas, kuris leidžia mums įeiti į kito žmogaus širdį ir pamatyti jo vidinį pasaulį. Pagarba – tai raktas net ir į Dievo širdį. Visada gerbdami Dievą su absoliutaus dėkingumo jausmu, giliai tikėdami, kad Dievas yra kiekvienos gyvos būtybės širdyje (o dėl to kiekvienas kūnas yra šventykla, šventa vieta), mes natūraliai gerbsime kiekvieną gyvą būtybę. Tai ir yra absoliuti laimės formulė.

Laukite tęsinio…

Devanath das

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!