Neturiu energijos. Ką daryti?

meditation-2262835_960_720

Daugeliui iš mūsų liga yra nelauktas ir nemylimas svečias, užsukantis į mūsų kūnus „neprašytas“. Mes dažniausiai kaip įmanydami sąmoningai vengiame sveikatos negalavimų, tačiau savo gyvenimo būdu ir mąstymu juos patys susikuriame. Tai kaip čia išeina – nenorime, bet sudarome sąlygas ligai atsirasti bei vystytis? Paradoksas, kuris verčia susimąstyti.

Kodėl susikuriame sau ligas ir kur dingsta laisvoji energija pasakoja sąmoningumo mokyklos „Gyvenimo rytas“ įkūrėjas ir lektorius Robertas Karvauskas.

Žmogus – energinė būtybė

Mus nuo vaikystės mus mokė, kad „aš esu kūnas ir protas“, tačiau dabar vis dažniau yra kalbama, jog „aš nesu mano kūnas, protas ir mintys“, natūraliai kyla klausimas – kas aš? Anot Roberto Karvausko, mes esame ne tik fizinės, bet ir energinės būtybės, visa apimanti ir persmelkianti sąmonė, neatskirti, o sujungti su visuma. Protui tai yra sunkiai suvokiama, tačiau meditacinių praktikų metu arba tiesiog bet kada užsimerkus, nurimus bei paklausus savęs: kas lieka šią akimirką be minčių, jausmų ir potyrių, ateina suvokimas, kad neturime ribų.

Programa, kad „aš esu ribotas, mažas, atskirtas“ mus tarsi uždaro ir mes nebejaučiame įgimto vientisumo potyrio, tuomet galime laužyti medžius, įžeidinėti, skriausti silpnesnius už save ir nieko nejausti. Žinoma, tai neatleidžia mūsų nuo atsakomybės ir gauname grįžtamąjį atsaką bei formuojame savo karmą.

Giliai savyje suvokus, kad esame beribiai, atsiveria energetinis laukas ir mes pradedame patirti ne tik save, bet viską, kas mus supa. Pajuntame, jog esame atsakingi už viską, ką jaučiame.

Kur dingsta gyvybinė energija?

Puikiai žinome, kad norėdami būti sveiki, turime įgauti vidinę ramybę. Tam padeda pilnavertė mityba, taisyklingas kvėpavimas, reguliarus darbo ir poilsio režimas, kūno lavinimas, savalaikis miegas. Deja, tai dar ne viskas. Daugybė žmonių, ypač vyresnių, jau nuo 30–40 metų, po darbo grįžta išsunkti lyg citrina. Nori kristi į lovą ir nieko nedaryti, o štai maži vaikai gali lakstyti ir būti žvalūs iki vėlyvo vakaro.

Mums atrodo, kad esame sveiki, tvirti, dienos eigoje sėkmingai susitvarkome su iškilusiomis problemomis, konfliktinėmis situacijomis bei kitais darbais, net užsukame į sporto klubą grįždami namo, tačiau kuo toliau, tuo dažniau atsikeliame nepailsėję, vakarop jau būname suirzę ir be energijos.

Tai kurgi dingsta gyvybinė energija, kas ji tokia yra ir iš kur jos „gauti“? Pasakoja lektorius R. Karvauskas: „Gyvybę teikia laisvoji gyvybinė energija, kuri ateina į mus iš kosmoso ir teka mūsų energetiniais kanalais. Jeigu jie yra neužblokuoti emocijų sankaupomis, mes jaučiame pusiausvyrą – ramybės, pasitikėjimo, džiaugsmo būsenas. Kiekvienas iš mūsų gimdamas atsinešame tam tikrą gyvybinės energijos kiekį, tačiau laikui bėgant imame iš jos „gaminti“ ir kaupti įtampas, kurios neleidžia tekėti laisvajai energijai, todėl jos neprisipildo, o mes naudojame turimų išteklių likučius, kol mūsų energijos resursai išsenka. Vidaus organai negaudami pakankamai gyvybinės energijos ima silpti, pradeda formuotis ligos, kurios nebeleidžia gyventi tokiu pačiu tempu. Jei norime susigrąžinti energiją, pirmiausiai turime nustoti priešintis viskam, kas vyksta, atsipalaiduoti, nebekurti įtampos ir išsivalyti emocinius blokus.“

Turbūt daug kam teko girdėti apie visatos energinius dėsnius. Vienas iš jų yra Traukos dėsnis, kuriame teigiama, kad vienodai vibruojančios energijos traukia viena kitą ir jungiasi. Todėl kurdami savyje įtampas bei streso būseną, mes pritraukiame tokią pačią energiją ir situacijas, iššaukiančias mumyse atitinkamą būseną. Kuomet sąmoningai nusprendžiame nukreipti dėmesį į ramybę, atsipalaidavimą bei meilę, pamažu nurimstame ir imame skleisti harmoningas vibracijas, gaminame meilės energiją, kuri ima tekėti į visatą ir grįžta atgal į mus, pripildydama laisvąja energija. Tokiu būdu vėl tampame žvalūs bei sveiki.

Kaip natūraliai atsipalaiduoti?

Tereikia tiesiog būti, pasinerti į ramybę, priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Jeigu jau seniai pamiršote kaip tai padaryti ir jums tai skamba kaip misija neįmanoma, teks mokytis ir praktikuoti kasdien. Nėra stebuklingos piliulės, kuri išspręstų visas problemas akimirksniu. Reikėtų apsispręsti ir kasdien skirti laiko buvimui tyloje.

Kartais žmonės viduje tiek prikaupia įtampų, kad negali nei minutėlės pabūti akistatoje su savimi, ką jau kalbėti apie ramybę. Jeigu taip nutiko ir jums, arba tiesiog norite kasdien išlaikyti harmoniją, sąmoningumo mokytojas R. Karvauskas rekomenduoja puikų atsipalaidavimo metodą: „Pradėkite nuo šypsenos. Tokiu būdu iš ją palaikančių veido raumenų sklis impulsai į smegenis, kad jums džiugu ir gerai jaučiatės. Smegenys siunčia impulsus į hormonines liaukas, kurios išskiria „laimės“ hormonus. Šie keičia ląstelių būseną, nuo kurios priklauso mūsų savijauta, o tai reiškia, kad kinta ir mūsų energinio lauko vibracijos. Nusišypsoję, išsitieskite, atsiloškite, pradėkite pilnai kvėpuoti nuo pilvo apačios iki bronchų. Deguonis yra fiziologinė energija, kurios mums reikia ištisą parą, o ramus ir tolygus kvėpavimas leidžia atsipalaiduoti. Oras įeidamas įneša į mus praną (gyvybinę energiją). Jeigu mes tuo momentu esame paskendę rūpesčiuose ir nerime, pranos patenka labai nedaug, nes mūsų pakitusi energinio lauko vibracija jos nepritraukia. Todėl kvėpavimas be šypsenos yra energinis bankrotas.“

Maždaug mėnesį laiko (ne mažiau kaip 21 dieną) teks sąmoningai sistemingai sau priminti, kad reikia nusišypsoti, išsitiesti ir kvėpuoti taisyklingai. Tada savaime susiformuos įprotis ir mums nebereikės kaskart sau priminti.

Šis metodas padės išsilaisvinti iš nuolatinės kankinio ir nelaimingojo būsenos. Tačiau tai dar nereiškia, kad jausdami liūdesį, pyktį ar baimę, sukandę dantis turite šypsotis ir versti save jausti visiškai priešingas emocijas. Jeigu šią akimirką liūdna, leiskite sau tai patirti, tegul ši energija pati lengvai išteka ir užleidžia vietą ramybei, tuomet vėl norėsis šypsotis ir džiaugtis gyvenimu.

Laukite tęsinio…

Parengė Rūta Steponavičienė, tinklaraštis Tobuleju.com

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!