Neramus protas

elephant-264728_960_720

Mokinys drauge su savo mokytoju vaikštinėjo po mišką. Mokinys skundėsi, kad jo protas niekada nenurimsta. Jis paklausė:

– Kodėl daugumos žmonių protai neramūs ir tik keli įstengia jį suturėti? Kaip jie to pasiekia?

Mokytojas žvilgtelėjo į mokinį ir nusišypsojo:

– Papasakosiu tau istoriją. Sykį dramblys raškė nuo medžio lapus ir kimšo juos sau į burną, o palei jo ausį dūzgė maža muselė. Pamojavęs atlėpusiomis ausimis, dramblys nuvijo musę, bet ši vėl sugrįžo. Tada dramblys vėl ją nubaidė, tačiau įkyrus vabzdys neatstojo.
Tai kartojosi kelis kartus. Galų gale dramblys paklausė:

– Ko čia nerimsti ir keli triukšmą? Kodėl nė akimirkos negali pabūti vienoje vietoje?

Musė atsakė:

– Mane domina viskas, ką matau, girdžiu ar užuodžiu. Mano penkios juslės nuolat gainioja mane visomis kryptimis, o aš negaliu joms atsispirti. Nesuprantu, kaip tu gali taip ramiai stovėti, lyg niekur nieko…

Dramblys liovėsi kramtęs ir tarė:

– Mano penkios juslės neblaško mano dėmesio. Tiesiog pasineriu į tai, ką darau. Dabar valgau – vadinasi, susitelkiu būtent į valgymą, todėl galiu mėgautis maisto skoniu, be to geriau jį sukramtau. Aš pats sprendžiu, kur nukreipti savo dėmesį, o ne kažkas kitas.

Išgirdęs šiuos žodžius, mokinys išpūtė akis ir nušvito plačia šypsena:

– Supratau! Kol mano mintys ir dėmesys pavaldūs mano penkioms juslėms, veltui tikiuosi proto ramybės. Ją įgausiu tik tuomet, kai pats valdysiu savo jusles ir dėmesį.

– Teisingai, – pritarė mokytojas. – Mintys nerimsta ir keliauja ten, kur nukreiptas dėmesys.

Išmok valdyti dėmesį ir suvaldysi protą.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!