Nenuspėjamas Viešpaties Planas

fence-2163951_960_720

Religiniai persekiojimai nėra kažkas nauja. Mūsų tarpe visada buvo žmonių, pasiruošusių įveikti sunkumus, net tapti kankiniais dėl savo tikėjimo. Buvusioje Sovietų Sąjungoje daugybė bhaktų (Viešpaties atsidavusių) pateko į kalėjimus, koncentracijos stovyklas bei psichiatrines ligonines. Juos žiauriai mušė ir kitaip žemino, nors vienintelis jų nusikaltimas buvo entuziastingas noras skleisti Krišnos sąmonės filosofiją. Toliau pateikiame vieną iš tokių istorijų, kurią papasakojo kalėjęs bhaktas.

„Vieną dieną sargybinis stvėrė mane už plaukų ir per grindis nuvilko į savo kambarį. Jis stebeilijo man tiesiai į akis. Jo akys buvo tarsi dvi raudonai žioruojančios neapykantos anglys! Tarytum demonas jis klaikiai šaukė. Jis čiupo savo lazdą ir ėmė daužyti man per galvą – kaktą ir smilkinius. Po to smogė, matyt, sukaupęs visas jėgas. Smūgis nubloškė mane į kitą kambario galą. Susmukau, o iš mano nosies ir burnos sruvo kraujas. Jis pripuolė prie manęs ir ėmė spardyti mano nugarą bei krūtinę taip stipriai, kad aš praradau sąmonę ir visiškai neprisimenu, kas nutiko po to.

Po kurio laiko pravėriau akis ir pamačiau, jog jis velka mano kūną per grindis. Jis keikė mane ir negailestingai trypė mano pilvą ir veidą. Aš pasisukau, kad apsaugočiau veidą. Kai tik nusigręžiau, jis spyrė man į nugarkaulį ir aš vėl praradau sąmonę. Tuomet jis įmetė mane į mano vienutę ir keikdamasis užtrenkė duris.

Neatmenu, kiek laiko išgulėjau lovoje, tačiau kai pramerkiau akis, visi jau miegojo. Norėjau į tualetą, todėl pabandžiau apsiversti ant šono, bet nejaučiau jokio ryšio tarp viršutinės ir apatinės kūno dalių. Garsiai surikau ir vėl praradau sąmonę. Reikėjo daugybės savaičių, kad atsigaučiau.

Po šio įvykio ilgą laiką nemačiau to sargybinio. Iš kito sargybinio sužinojome, kas jam nutiko. Vieną šeštadienį jis su žmona ir dviem vaikais nukeliavo į miestą švęsti vestuvių. Grįždamas neblaivus vairavo mašiną ir pateko į siaubingą avariją. Mašina nukrito nuo skardžio ir visi joje buvę žmonės žuvo.

Sargybinio mirtis mane sukrėtė, tačiau tuo pat metu džiaugiausi, kadangi po šio įvykio kiti sargybiniai nedrįso manęs mušti taip, kaip mušė anksčiau, nes bijojo, kad ir jiems nutiks kas nors panašaus. Niekada negalėjau suprasti, kodėl kai kurie žmonės taip nekentė atsidavusiųjų. Svarstydavau, kokių baisių dalykų jie turėjo prisiklausyti ar prisižiūrėti apie atsidavusius, kad trokštų mūsų mirties.

Greičiausiai pagrindinė jų neapykantos Viešpaties Krišnos atsidavusiems priežastis buvo melaginga informacija, kurią skleidė radijas, televizija ir laikraščiai. Kad ir kokia būtų priežastis, kai užgriūna nepakeliami sunkumai, Viešpats asmeniškai ateina, kad apsaugotų savo atsidavusius ir nubaustų demonus.

Krišna norėjo pokyčio už geležinės uždangos, ir šių pirmųjų bhaktų pasiaukojimo dėka Krišnos Sąmonės Judėjimas Rusijoje galų gale buvo oficialiai įregistruotas. Šiandien čia yra daugiau kaip šimtas šventyklų ir daugybė tūkstančių atsidavusiųjų.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!