Natalija Balinskaja: „Ieškojau būdų, kaip prikelti save iš numirusiųjų“

Cover-2

„Esu energijos vampyrė“, – ši baisokai skambanti mintis Natalijai Balinskajai buvo išlaisvinantis suvokimas. „Energijos man trūko dėl psichinio nuovargio ir išsekimo, todėl teko skųstis aplinkiniams ir tokiu būdu siurbti iš jų energiją: užjauskite mane, pritarkite, pažiūrėkite, kaip man blogai… Suvokusi, jog esu energijos vampyrė, ėmiau ieškoti būdų, kaip prikelti save iš numirusiųjų“, – savo elgsenos lūžį prisimena Natalija Balinskaja, jau ne vienerius metus vedanti paskaitas moterims.

Šimtus moterų įkvepianti lektorė, ajurvedos, Rytų kultūros ir tradicijų propaguotoja, moteriškos psichologijos žinovė, darnių santykių konsultantė, puslapio „Laimingų Moterų Pasaulis“ įkūrėja – įkvepiantis pavyzdys, kaip neatidėlioti ir rasti savo pašaukimą. Seminarų metu moterų talentus išlaisvinanti ir įdarbinanti Natalija sako, jog tai padaryti gali kiekviena, tereikia liautis meluoti sau.

– Ką vadinate savo mokytoju, padėjusiu susiformuoti Jūsų asmenybei?

– Geriausias mokytojas – krizės. Kol jos neateina, žmonės nelinkę ką nors savo gyvenimuose keisti. Krizės geba pasireikšti įvairiausiais pavidalais: insultu, infarktu, neištikimybe, skyrybomis, bankrotu, atleidimu iš darbo.

Pati esu perėjusi išbandymą ligą. Ilgą laiką jutau stiprų galvos skausmą. Dabar, žvelgdama praeitin, galvoju, kad viskas buvo taip akivaizdu – iš darbo mane kas lyg stumte stūmė. Dievulis visais būdais ragino. Rytais, važiuodama į darbą, imdavau justi galvos skausmą. Tokiu būdu buvau raginama judėti pirmyn – atskleisti save kitose gyvenimo sferose. Todėl dabar savo paskaitų metu patariu moterims atkreipti dėmesį į kūno kalbą – ji niekada nemeluoja.

– Tačiau pati kūno ženklų kurį laiką nepaisėte?

– Logika sakė: „Ne, niekur iš šios pozicijos neisi: viską išmanai, esi visiems reikalinga.“ Tik mano galvos sopulio nemalšino jokie vaistai, netgi antidepresantai. Pagėrusi juos porą savaičių įsisąmoninau – tokio gyvenimo nenoriu. Ko jis vertas, jei nuolat miegu? Tada, nors ėjau iš proto ir puolusi į isteriją važiuodavau pas gydytojus, vaistų atsisakiau.

Galima sakyti, kad būtent tada prasidėjo tikroji mano kelionė į save. Kadangi turiu gebėjimą analizuoti ir sisteminti informaciją, klausiausi psichologinių paskaitų. Daug skaičiau rusų kalba – internete šia kalba galima rasti gausybę informacijos. Žurnalą „Raktas“ leidžianti draugė man atsiuntė Torsunovo paskaitas apie santykius. Štai tada į tai pasinėriau: klausiausi po penkias paskaitas per dieną. Kartais juokdavausi – pastebėjau, jog noriu, kad vyras kai kuriuos sakinius iš paskaitos išgirstų, o kitų – kad negirdėtų, nes čia tik man skirta. Todėl garsinau ir tildžiau įrašus. Vėliau pagalvojau – vyrui nieko nereikia žinoti, čia viskas skirta tik man.

Su vyru išvykome į kelionę ir visą kovo mėnesį nebuvau darbe. Kai grįžau, visi gyrė, kaip gražiai atrodau. O aš supratau, kad mano smegenys pailsėjo nuo įtampos – nuo reitingų, ataskaitų ir priverstinės motyvacijos.

Mūsų, moterų, psichika ir stipri, ir jautri tuo pat metu. Mes galime daug dirbti, bet greitai išeiname iš rikiuotės. Pavargstame, o tas nuovargis pasireiškia negatyviomis emocijomis. Pradedame „kariauti“ parduotuvėse, poliklinikose… „Užkabina“ bet kas. Įdomu, kad besišypsančiai moteriai visi skuba padėti. O jei ateina rėkianti, tai baidosi ir sako: „Bjauri boba“.

Pavyko ir galvos skausmą išsigydyti?

 Reikėjo metų, kad galvos skausmas visiškai praeitų. Tuomet ir daktarai patvirtino, kad save išgydžiau. Tiesiog pašalinau priežastis. Iš pradžių nepalikau savo darbo, bet atsisakiau visko, kas buvo susiję su didele atsakomybe: išėjau iš vadovės pareigų, nutraukiau pašalines veiklas. Ir dabar moterims patariu nesivelti į papildomus uždarbius, nes tai sekina.

Moterims žinios apie save labai svarbios. Emocijos – dominuojanti jų savybė. Dėl jų esame tokios įvairiaspalvės, nenuspėjamos, paslaptingos. Gal tokios – žavingos ir paslaptingos – ir likime? Vyrų logika niekaip negali šių savybių surikiuoti, suskaičiuoti, išanalizuoti. Pati gamta sako, kad moteris negali nuo ryto iki vakaro „arti“ ir visada būti tos pačios nuotaikos ar darbingumo. Mūsų kūno hormonai per dieną gali pakeisti mūsų būseną ir nuotaiką keletą kartų. Tačiau, ką darbdavys vyras žino apie moters organizmą?

Šiemet su vyru nuvykome į kalnus. Sutarėme, kad jis kops į kalnus, o aš gyvensiu miestelyje ir gaminsiu valgyti. Laisvalaikiu eidavau į paplūdimį. Jis grįždavo – pietūs laukdavo paruošti. Tobulas variantas, nė vienam nereikėjo kankintis. Jis prikaupė testosterono, o aš pailsėjau. Jei žmonės nebūtų kvaili, nesišaipytų iš vyrų ir moterų skirtumų. Mes esame skirtingi ir tai gerai – galime papildyti vienas kitą.

– Kur jau ten darbdaviui iki moters organizmo… Nors gal ir pačios moterys ne visada linkusios pakovoti už kitokį, kokybiškesnį gyvenimą?

– Žmones labai lengva įbauginti. Ypač moterys yra linkusios viskuo tikėti – mada, reklama… Įbauginti žmonės dirba už mažus atlyginimus, kurių vos pakanka būtiniausiems poreikiams ir kukliems malonumams. Norite daugiau? Arkite daugiau ir sunkiau! Taip žmonės niekaip iš to užburto rato ir neišeina. Kol neateina krizė…

– Krizę galime vadinti dovana, žinoma, jei tik sugebame ją išvynioti?

– Taip. Bet jei sakysite „Už ką man visa tai?“, siela paliks kūną ir ieškos kito kūno.

– Kiek gyvenimų mes turime? Kokia jūsų versija?

 – Neturiu versijos. Nesu vieno tikėjimo atstovė. Tikiu Dievą, bet jokiai bendruomenei nepriklausau. Nuo vaikystės esu krikščionė, per šventes einu į bažnyčią, bet gal labiau dėl tradicijos. Man patinka indų filmo „PK“ idėja. Šis filmas – apie ateivį, kuris atsidūrė Delyje ir pradėjo ieškoti Dievo. Herojus daro išvadą, kad Dievui, kuris sukūrė visą Visatą, nereikia mūsų sugalvotų apeigų, ritualų, amuletų, aukų ir kitokių jo garbinimų, nereikia apsaugos ir karų dėl to, kieno Dievas ir tikėjimas tikriausias. Tai patys sau susigalvojo žmonės. Gal tiems žmonėms, kurie dar nėra ypatingai sąmoningi, tai gali būti savotiškas pasiruošimas, kol ateis suvokimas, kad Dievas yra meilės pripildyta energija ir ji sklinda visur ir visiems. Visada ir nemokamai.

– Šiuo metu labai daug kas gilinasi į minčių materializavimą, norimų dalykų pritraukimą. Ar galite paaiškinti, kaip tai veikia?

 – Norai greičiau pildosi tada, kai daug žmonių nori vienu metu. Idealus metas – mėnulio jaunatis, Naujieji metai ar gimimo diena. Tada linkėjimai užsuka energijos srautą, padedantį jiems išsipildyti. Emocijos – labai galinga energija. Jeigu apie tai žinotume, mūsų gyvenimas būtų visiškai kitoks! Ar pastebėjote, kad kai esate pakylėti ir kažko užsinorite, žiūrėk, viskas ima ir išsipildo. Vadinasi, materializuojate energiją. Viskas, kas šiame pasaulyje materialu, kilo iš noro įkūnyti kokią nors idėją: sugalvojau, užsidegiau noru, pradedu kažką daryti. Taip gimsta net tokie paprasti daiktai kaip stalas ar kėdė. Emocijos – tai kuras mūsų norams. Bet norėkite atsargiai. Mūsų dėmesys nukreipia energijos srautą, kuris viską plečia, augina, daugina… Taigi kai kuriuos dalykus tikrai prisitraukiame patys ir niekaip kitaip to nepaaiškinsi.

Jeigu žmogus su jumis nori bendrauti – puiku. Bet jei priekaištaujate: „Kodėl man neskambini?“, tai jau yra energijos siurbimas. Dažniausiai taip kalba žmonės, kurie nori gauti, bet patys nenori duoti.

– Kodėl žmonės linkę įsiskaudinti? Kai kada, regis, dėl sunkiai suvokiamų ir dar sunkiau paaiškinamų priežasčių.

– Patikėkite, niekas nieko specialiai neskaudina. Aš vadinu tai susireikšminimu. Jeigu pajutai skausmą, matyt, tai tavo silpnoji vieta, skaudanti žaizda, prisirišimas. Kiti gali apie ją nieko nežinoti. Tu pats to nesuvoki ir negydai, tik užmaskuoji, kol vėl kas nors netyčia tos žaizdos neapnuogina.

Žmonės dažnai įsipareigoja daugiau nei geba išpildyti, todėl nespėja visko įgyvendinti. Taigi, ne iš blogos valios kartais nuvilia kitus ir save. O jei jau įsiskaudinote, vadinasi, turėjote iliuzijų, kaip viskas turi atrodyti, o kitas neatspėjo, neatitiko jūsų susikurto vaizdinio. Bet, ėmę analizuoti susiklosčiusią situaciją, galite pamatyti, kad susikrimtote tuščioje vietoje, buvote sureikšminęs ir prisirišęs prie rezultato ar svetimų veiksmų.

Raginu moteris pažinti savo vyrus. Suprasti, kodėl jie burba, kada būna blogos nuotaikos. Vyras juk žino, kada mums yra priešmenstruacinis sindromas ir kenčia kartu. O kodėl mes negalime priimti to, kad jo mašina sugedo ar dar kas nors nutiko? Vyrui irgi būna nuotaikų svyravimų. Anksčiau galvojau, kad aš kalta, kažką ne taip pasakiau, jei vyras supyko. Pradėdavau lakstyti ir stengdavausi jam pakelti nuotaiką. O dabar leidžiu jam būti piktam ir to nesureikšminu. Emocijos – kaip bangos. Energijos srautai srovena mumyse. O jei neleidžiame emocijoms būti, pastatatome joms užtvanką – viskas sprogsta.

– Mūsų visuomenėje labai daug apsimestinio pozityvo. Laikantis etiketo lyg ir derėtų paisyti gražaus elgesio su kitu žmogumi, bet gal esama išimčių?

– Įsivaizduokite, kad važiuojant automobiliu jums nuleido padangą. Nejau ir toliau važiuosite besišypsodama ir nekreipdama į tai dėmesio? Taigi, jei jaučiate pyktį ar apmaudą, teisingiausia būtų tai išreikšti. Jei jums skaudu, reiktų taip ir pasakyti: „Aš jaučiuosi blogai, kai tu taip elgiesi“. Tik kalbėkite apie savo, ne apie kito žmogaus savijautą. Pasakymas „Tu mane skaudini“ – prastas emocijų išraiškos pavyzdys.

– Vedose (senovės Indijos šventraščiuose) pavydas, kaip ir pyktis ar kitos „blogos“ emocijos, priskiriamas prie didžiausių žmogaus priešų. Kaip jūs patariate su juo tvarkytis?

– Jei jau jis yra, galbūt tai – įgimtas reiškinys? Vadinasi, kažkam skirtas. Kodėl tuomet reikia jį neigti, slėpti ar kaltinti save už tai, kad jį jaučiame?

Mums labai praverčia žvilgsnis iš šalies. Todėl verta surašyti, kam ir ko pavydite. Atkreipkite dėmesį, kad pavydite tiems, kas jums įdomūs. Ir pavydite tų savybių, gabumų ir daiktų, kurių patys norite. O gal, užuot pavydėjus, metas ta linkme pajudėti? Pavydas yra lyg gairė, nukreipianti į neįgyvendintus norus. Tad – pirmyn! O jeigu nenorite ten eiti, gal neverta ir savo energijos ta kryptimi siųsti? Panaudokite ją tikrųjų savo norų įgyvendinimui.

– Kaip įsivaizduojate tolimesnį savo gyvenimą? Turite ilgalaikių tikslų?

Turiu, tačiau prie savo vizijos neprisirišu. Mano sesuo visiems sako: „Lankykite paskaitas, kol Natalijai dar įdomu jas vesti“. Kai man nebebus įdomu, greitai susirasiu kitą veiklą.

Stebiu ženklus ir bandau suprasti, kur jie veda. Nieko neatsisakau, priimu įvairius pasiūlymus. Niekada nežinau, kur ir ką sutiksiu, kokias galimybes man tai atvers, kuo būsiu naudinga. Taigi esu atvira ir dėkinga už suteikiamas galimybes ir progas.

– O kas jums padeda išreikšti save?

 – Moteriškas smalsumas ir Dievo dovana. Juokiuosi, kad dėl šių dalykų pragyvenimui visad pakaks. Moterys, ypač su amžiumi, net nenumano, kiek daug jos sugeba ir žino. Savo paskaitų metu mėgstu akcentuoti – negalvokite, kad esate gabios tik vienoje srityje ir tai yra koks nors darbas. Tai gali būti jūsų savybės ar pomėgiai, svarbu juos panaudoti kūrybingai. Net jei šiuo metu auginate vaikus ir šeimininkaujate namuose, nenuvertinkite savęs. Gaminti maistą, lyginti ir gražiai sulankstyti drabužius yra ne tik įgūdis, bet ir menas, o gal net mokslas. Tereikia surasti, kam reikia šių paslaugų ir jūs – nepakeičiama!

Jau 1990-aisiais susipažinau su jogos mokytoja. Tai buvo nuostabus metas. Kasryt su ja maudydavomės ežere. Drauge su ja skaitėme ir aptarinėjome knygas. Vėliau ji ilgam išvažiavo. O aš ėmiau domėtis Ajurveda. Skaičiau apie psichologiją, pieną, mėnulį, karvių mėšlą, došas, gunas. Domėjausi prieskoniais, gaminau kokybiškus saldumynus. Žinojau, kad visi šie dalykai labai įdomūs, tačiau skirti jiems dėmesio žadėjau sulaukusi pensijos. Bet gyvenimas leido įsitikinti, kad nereikia nieko laukti. Domėtis ir gyventi tuo, kas patinka, galima bet kuriame amžiaus tarpsnyje.

– Statistinių tyrimų duomenys rodo, kad daugelis Lietuvoje svajoja pradėti nuosavus verslus, bet ryžtasi tik maža dalis. Likę taip ir lieka prie suskilusių geldų. Kas juos stabdo?

Mūsų visuomenėje žmonės labai nuvertinami – negerbiami nei vaikai, nei suaugę. Tiksliau, esame vertinami už gebėjimą uždirbti pinigus. Mūsų rinką visomis prasmėmis yra užvaldę pigūs gaminiai, todėl būtina remti talentingus vietinius gamintojus. Kitaip ir toliau visuomenė kentės nuo išsekimo ir neturės jėgų kūrybai.

Natalija su dukra Aleksandra

Atskleisti talentus vaikams padeda tėvai. Jie atkreipia jų dėmesį į tai, ką šie sugeba geriausiai, ką labiausiai mėgsta, nebara už klaidas ir skatina smalsumą. Jei lavinamas ne vienas vaiko sugebėjimas, nebus baisu, jei jam nepasiseks įstoti ten, kur nori. Jis niekada neliks be mėgstamos veiklos ir pajamų šaltinio. Jei žmonės būtų savarankiškesni ir, jei patys kažko nesugeba, nebijotų teirautis ir samdyti galinčių pagelbėti profesionalų, drąsiau imtųsi verslų.

Nuostabu, kai seneliai ar tėvai kooperuojasi su jaunimu, pavyzdžiui, anūkais, tam, kad sujungtų savo sugebėjimus. Pati gaunu garsios estų dietologės naujienlaiškius. Juose garbaus amžiaus damos žinias pardavinėja ir reklamuoja jos prodiuseris, jaunas vyras. Ji išmano dietologiją, o jis – kaip internetu parduoti jos paslaugas. Kodėl nepaėmus iš jos pavyzdžio?

Skaitydama paskaitas dažnai raginu susirinkusias moteris pasiteirauti, ką sugeba jų tėvai. Gal tėtis moka suremontuoti motociklą, o mama – pasiūti vienetinę suknelę? Gal verta pasimokyti arba rasti jiems klientų? Įsivaizduokite, kiek laimės tai suteiktų tėvams, o juk ir jums būtų gerai.

Išsivaduoja tik dirbantys su meile, vedini pašaukimo. Jie neskaičiuoja darbo valandų, nes kurdami jaučia malonumą ir taip pasikrauna energijos. Jie mažiau serga, mažiau išlaidauja, lengviau taupo. Įdomu tai, kad ir pajamų jie nestokoja, nes jų veikla pripildyta meilės, kuri savaime pritraukia pirkėjus ir klientus.

Natalijos Balinskajos įžvalgų galite paskaityti socialiniame tinkle Facebook, paskyroje „Laimingų moterų pasaulis“.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Nuotraukos: Rita Bacytė Photography ir iš asmeninio Natalijos Balinskajos albumo.

Lila.lt

Pasidalinkite su kitais!