Metų pabaigai: kodėl randu minusų svajonių sąraše?

svajones

Metų pabaigoje visi stengiasi kuo teisingiau suformuluoti tikslus, norus ir svajones. Bet dažnai būna, kad metai po metų svajojam, norim, formuluojam – o laimės kaip nėra, taip nėra. Ir prie kai kurių svajonių daugybę metų negalime parašyti pliuso ženklo…

Psichologė K. Clomova aiškina, ką mes darome ne taip. Ji teigia, jog psichologijoje yra toks metodas – „Dviejų rankų dialogas“. Vienoje rankoje žmogus mintyse laiko dabartinės būsenos vaizdinį, o kitoje – norimos. Šią techniką psichologė taiko, kai klientas sako, kad toks gyvenimas, koks yra dabar, jo netenkina. Nori kažkokio kitokio, o kokio – negali suformuluoti. Arba skundžiasi, jog viskas aišku ir suformuluota, bet niekaip negali to įgyvendinti.

Krokodilas, ežys ar debesėlis?

Pavyzdys iš praktikos: 25 metų amžiaus mergina. Dabartinį savo gyvenimą įsivaizduoja kaip krokodilą – nejudrus, sunkus, senas, žemiškas, šiurkštus. Guli sau pelkėje ir šviesos nemato. O norisi, kad gyvenimas būtų panašus į gulbės.

– O ką gulbė?

– O, gulbė – nuostabi: grožis, romantika, atgimimas, kilmingumas, elegancija… Tik mūsų šeimoje visi tokie patys krokodilai. Kam aš būsiu reikalinga pavirtusi gulbe? Ateisiu, o mano artimieji – krokodilai – man pasakys: eik lauk, tu mums daugiau nereikalinga… gulbė mat atsirado… Gal aš geriau krokodilu liksiu.

Arba jaunas vyras, kurio gyvenimas panašus į siūlų ritę:

– Viskas taip susipainioję, nieko nesusigaudau, reikalai ir reikalai, skambučiai, terminai, projektai, dar ir santykiuose absoliuti painiava, kreditas, kraustymasis, vaiką į darželį reikia užregistruoti… Siaubas!

– O kaip norėtumėte, kad būtų?

– Debesėlis! Pakilęs virš pasaulio, skraido, gaivinasi, lėtai, be audrų, be rėmų, skaidriai, ramiai, jokio lėkimo, viskas taip toli nuo manęs…

– Patinka toks gyvenimas?

– Ne, nuobodu. Ilgai taip neištverčiau. Geriau jau kaip ritė.

Moteris, maždaug 40 metų, neseniai pagimdė, sudėtingi santykiai su vyru (jis niekur nedirba ir guli ant „sofkutės“). Dabartinė būsena – ežys.

– Koks jis?

– Jis senas, ištaršytas, išsekęs, liūdnas, sergantis. Man jo gaila. Jis tiek daug velka ant savęs. Visa šeima ant jo pečių.

– O kaip norėtumėte, kad būtų?

– Kiškis! Leidžia laiką kaip tik nori, galvoja tik apie save, jis linksmas ir pilnas jėgų.

– Ar esate pasiruošusi įsileisti tokį kiškį į savo gyvenimą?

– Ne! Aš juo nepasitikiu. Maža ką jis gali iškrėsti ir kur mane nuvesti. Ežiu aš galiu pasikliauti. Geriau jau taip ir liksiu ežiu.

gyvuneliai

Gulbė, vėžys ir lydeka

Neįtikėtina, bet taip dažnai paaiškėja, kad to, apie ką taip intensyviai žmogus svajoja, iš tikrųjų jis nepasiruošęs įsileisti į savo gyvenimą. Dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais tai prieštarauja jo šeimos ir giminės įskiepytoms vertybėms, ir pasąmonės lygmenyje žmogus išsigąsta, kad jeigu jis bus sėkmingesnis (sveikesnis, turtingesnis…), nei jo giminaičiai, jie nuo jo nusisuks. Tuomet įprasčiau, pavyzdžiui, netekėti, bet nebūti laimingesne nei tavo sesuo.

Kartais žmoguje gyvena gilūs nesąmoningi įsitikinimai, kurie atstumia norimą būseną, pavyzdžiui: „Geri žmonės nebūna turtingi“. Žinoma, toks klientas neįstengs peržengti skurdo ribos tol, kol jo pasaulėžiūroje pinigai automatiškai nepavers jo blogu.

Būna ir taip, kad svajonės „neekologiškos“ – tai reiškia, kad jos nedera su kitais mūsų siekiais. Jeigu moteris vienu metu siekia suteikti savo vaikui saugią, patogią vaikystę, trijų metų eigoje padaryti stulbinančią karjerą ir apkeliauti pusę pasaulio autostopu, jos svajonės temps ją į skirtingas puses, kaip toje pasakėčioje gulbė, vėžys ir lydeka. Deja, bet tokiu atveju dažniausiai neįgyvendinama nei viena svajonė – nulinė pusiausvyra. Jeigu tašką veiks priešingos vienodo stiprumo jėgos, taškas nepajudės iš vietos – taip sako fizikai.

Psichologai sako paprasčiau: problema dėl prioritetų.

Kai kurie žmonės netiki, kad yra verti savo svajonės. Išoriškai jie lyg ir daro viską, kad svajonė realizuotųsi, bet kai tik norų išsipildymas ne už kalnų, kažkodėl „įjungia atbulinį“. Pasąmonėje jie netiki, kad yra verti kažko gero, juos sustingdo baimė, kad už svajonę teks susimokėti. Ir kas gi žino: o jeigu mokestis bus ne pagal kišenę?

Žinoma, tai tik kelios dažniausiai sutinkamos priežastys, dėl kurių mes negauname to, ko norime, nusiviliame, vaikštome ratais, mėgindami vėl ir vėl įkopti į tas pačias viršūnes. O dar neteisybe kaltiname pasaulio Kūrėją, pavydim savo artimiesiems. Na, tiesiog ieškom kaltų (arba atsakingų už mūsų laimę) kažkur išorėje. Kai viskas, greičiausiai, prasideda mūsų pačių viduje.

Iš rusų kalbos vertė ir pagal Sncmedia.ru straipsnį parengė Ilona Tamošiūnienė, svetainė: 108studija.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pagrindinis paveikslėlis iš svetainės: 108studija.lt

Pasidalinkite su kitais!