Meilės raiškos apvalymas ir jos pakylėjimas į aukštesnį lygmenį

people-2587456_960_720

Meilė – nuostabus Dieviškas impulsas. Ji turi daugybę lygmenų. Sužinokime, kaip ją galėtume pakylėti į aukštesnį lygmenį. Pamilkite savo artimą iš naujo, dovanokime jam tai, ką turime gražiausio.

Mylėti netrokštant valdyti

Kokie kartais keisti ir nesuprantami būna žmonių santykiai. Pavydas – santykius griaunantis ir užnuodijantis jausmas. Tačiau pasitaiko moterų (o ir vyrų), kurios džiaugiasi, kai vyras jų pavydi, jos kartais net specialiai bando iššaukti jų pavydą. Jos teigia: „Pavydi – reiškia myli“. Deja, kaip toli jos nuo tiesos ir nuo laimės. Priešingai, kai vyras nepavydus, duoda moteriai laisvę, pasitiki ja, ji gali pradėti skųstis ir įtarinėti, kad jos nemyli, negloboja, turi meilužę ar panašiai.

Pasitaiko sutuoktinių, kurie nori valdyti savo antrą pusę, turėti ją tik sau, jie mano galį ją prarasti, jei tik pasidalins tuo trupučiu su kitais. Gimsta pavydas, baimė netekti to, kas, jų manymu, priklauso tik jiems. Tačiau pagalvokime, kiek gi laiko šis žmogus su jumis? Dvejus metus? Dešimt? Kažkas sulaukia ir daugiau. Ir kodėl manote, kad jis priklauso jums? Dar prieš jums susipažįstant jis jau turėjo tėvus, kurie jį pagimdė, užaugino. Praėjusiuose gyvenimuose jis turėjo tūkstančius, o gal milijonus kitų vyrų ir žmonų. Galų gale jis turi kūrėją iš kurio atsirado, kuris įkvėpė jam gyvybę. O kas jūs jam? Ką galite jam duoti? Ar norite tik paimti, pasisavinti, apvogti? Ir kokia tai trumpa akimirka, jūsų buvimo kartu, palyginus su amžinybe. Jei norite išvengti bėdų, pirmiausia suvokite, kad šalia esantis žmogus jums nepriklauso – tai laisva sąjunga. Per prievartą ir kontrolę jūs nieko nepasieksite ir labiau mylėti nepriversite, greičiau jau atvirkščiai. O jeigu norite, kad kažkas savo laisva valia jus tikrai įsimylėtų, galite naudotis tik viena veiksminga priemone, nuo kurios ir prasideda meilė: visada galvokite apie tą žmogų tik gerai, siųskite jam tik švarias, šviesias mintis. O jei jūsų artimasis grubus ir piktas apsišarvuokite kantrybe ir toliau teikite jam parama ir skleiskite meilę.

Pavydas – skurdo ženklas, jis kyla iš baimės likti vienam. Tačiau tas, kuris vidumi turtingas, nebijo likti vienas, net jeigu jį apleistų visas pasaulis, nes jis visada jaus savo vidinį ryšį su Dievu, mokytoju, angelais – tai jo amžinas turtas. Tad kaupkime savo turtus širdyje, kur jų pelės nepuola, kandys neėda ir neiškelkime laikinų dalykų virš amžinų.
Vienas iš būdų atsikratyti pavydo – tai iškelti savo meilę į kuo aukštesnį lygį. Kuo jūs karščiau kažką mylėsite fiziškai – tuo labiau geisite, kad tai priklausytų tik jums. O kuo jūsų jausmas bus dvasingesnis, tuo labiau norėsite šia laime pasidalinti su kitais.

Meilės iškėlimas

Primityvūs žmonės meilės reikaluose elgiasi kaip gyvūnai. Nežabotas besiveržiantis geidulingumas, brutalumas, grubumas, prie mylimojo jie puola kaip išalkę žvėrys prie aukos: puotauja, ryja, prieš tai neapsivalę, nepasiruošę. Net gi žmonės priklausantys vadinamajai kultūringai visuomenei, dažnai elgiasi panašiai. Ir net jei jie bando pradžiuginti partnerį rafinuotesniu elgesiu – tai ne meilė, o tik popierinės dekoracijos.

Meilė – nuostabus impulsas. Tačiau ją reikia išgryninti, nuvalyti, nuprausti, sustiprinti, išsiugdyti – tada ji atsiskleidžia visu savo Dieviškumu.

Meilė turi tūkstančius pakopų, nuo pačios grubiausios iki pačios aukščiausios. Savo vidiniu darbu, mes galime ją apvalyti ir pakylėti. To reikia siekti savo kasdieninėje veikloje.

Pavyzdžiui, sėdę prie stalo jūs nepuolate iš karto ryti visko, kas yra prieš jus. Ten gali būti įvairių dalykų: vaisių, duonos, sraigių,… Jūs atsirenkate tai, kas jums sveika ir produktus, kurie dera tarpusavyje. Kažką reikia nuplauti, kažką išvirti, kažką visiškai pašalinti. Žmogus, kuris yra labiau išsivystęs už gyvūnus, renkasi ir pasiruošia maistą. Priešingai nuo kiaulės, kuri nedaro jokios atrankos: vienoj pusėje pavalgo, kitoje padaro, tada apsisuka ir vėl iš pradžių…
Kaip maiste, taip pat reikia elgtis ir mintyse bei jausmuose, turime daryti atranką, o ne pulti stačia galva. Prieš eidami valgyti mes nusiplauname rankas, tada pasimeldžiame – pakviečiame Viešpatį į mūsų tarpą, padėkojame jam už šias dovanas – toks ritualas, kuris bent jau seniau buvo taikomas. Lygiai taip pat prieš artėdami prie kito žmogaus, prieš jį apkabindami, pirmiausia apsišvarinkite, turėkite valios jo nesuteršti, neapkrėsti savo „ligomis“, savo neviltim ir sielvartu. Pažiūrėkime, kaip šiais laikais tai vyksta: jaunuolis jaučiasi nelaimingas, palūžęs ir geidžia apkabinti savo mylimąją, kad įgautų stiprybės. Bet ką jis tokiu atveju jai duos?! Jis ją tiesiog apiplėš: atims jos jėgas, džiaugsmą, įkvėpimą, mainais tepalikęs tik savąjį purvą. Todėl prieš puldamas jai į glėbį, privalo taip pagalvoti: „Šiandien aš esu varganas, apgailėtinas, nešvarus, taigi, turiu sustiprėti, apsivalyti. O po kiek laiko, kai tapsiu tam tinkamesnis, atversiu jai savo lobius“. Galite sakyti, bet gi visi taip elgiasi, kai apima liūdesys, ieško paguodos. Tačiau, jei net ir visas pasaulis taip nesąmoningai ir savanaudiškai elgiasi, jūs neprivalote tapti tokiais pat. Ateityje, kai tai bus suvokta, taps gėda ir apgailėtina, net žiūrėti į taip besielgiančius.

Visiems pasitaiko dienų, kai jaučiatės vargšai, tada geriau laikykitės nuošaliau nuo savo mylimųjų, antraip įstatymas būtinai jūsų paklaus, kam juos apvogėte?

Mokykitės atpažinti ir išrūšiuoti savo jausmus, kurie iš jų egoistiški, o kurie nesavanaudiški, sujaukiantys arba harmonizuojantys. Jeigu prieš apkabindami mylimąjį jūs susijungsite su Dievu (panašiai kaip malda prieš valgį), apdovanosite jį dieviškomis meilės apraiškomis. Ir jo siela jaus amžiną dėkingumą, nes jūsų meilė bus nesavanaudiška, tenorėsite apšviesti, įlieti gyvybės, pripildyti Dieviškos Meilės. Toks jausmas bus patvarus, daugiau nepatirsite pavydo, nusivylimo, kartėlio. Tai didelis žingsnis sielos evoliucijos kelyje ir pradžioje gali atrodyti neįmanomas. Tačiau jau nuo pat pradžios, kai suvoksite šią dieviškų santykių tiesą, vis labiau ir labiau artėsite prie savo didžiųjų pergalių.

Kai mes norime sukurti sąjungą su kitu žmogumi turime gerai viską apmąstyti ir suvokti. Pavyzdžiui, vaikinas gali pagalvoti: „Be abejo aš ją myliu, tačiau ką duos jai mano meilė? Ar įstengsiu padėti partnerei žengti į priekį, tapti laisvai, ar tiesiog sukomplikuosiu jos gyvenimą?“ Tas pats galioja ir merginoms. Ar dažnai jos galvoja apie ateitį to, kurį bando sugundyti? Giliai suvokus persikūnijimo ir karmos dėsnius, reikia atidžiai rinktis savo veiksmus šiame gyvenime.

Laukite tęsinio…

Pagal O. M. Aivanhov knygą „Dvasinė galvanoplastika ir žmonijos ateitis“ straipsnį paruošė R. Mikšiūnaitė, svetainė: Vedukeliu.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!