Meilės atsakas

people-2598802_960_720

Vienam didžiausių pasaulio turtuolių nusibodo daugybė žmonių, kurie tvirtino esą jo draugai (dėl jo turto). Tokie santykiai jam atrodė paviršutiniški ir toli gražu ne be savanaudiškų motyvų. Jis ėmė mąstyti, kaip įgyti artimų draugų, su kuriais galima bendrauti laisvai ir nuoširdžiai, nepatraukiant autografų prašančios minios dėmesio.

Vieną gražią dieną jo galvoje gimė planas. Jis persirengė paprastais drabužiais ir nukeliavo į klubą, kur pasivadinęs kitu vardu susirado naujų draugų, kurie nė neįtarė, kad susidūrė su garsiu ir turtingu asmeniu. Dabar jis turėjo tikrų draugų, kurie su juo žaidė ir juokavo, o kartais patraukdavo jį per dantį. Naujieji draugai suteikė jo gyvenimui žymiai daugiau džiaugsmo, nes šalia jų jis galėjo būti savimi. Jie mylėjo jį, o ne jo kišenes ar naudą, kurią galėjo iš jo gauti.

Viešpats yra visada didžiai gerbiamas ir šlovinamas. Milijonai žmonių suglaudę delnus, žemai lenkdamiesi ar atnašaudami aukas garbina Jį šventyklose. Tačiau Viešpats jaučia, kad toks pagarbumas menkina Jo tarnų meilę. Jis pasiilgsta kažko, kas užmirštų Jo aukščiausią valdžią ir bendrautų su Juo artimai, vienoje iš tyros meilės nuotaikų.

Dievo ir Jo tarno santykiai yra be galo saldūs ir transcendentiniai. Tarnas visada yra pasirengęs patarnauti Viešpačiui, ir panašiai, Viešpats visada ieško galimybės pasitarnauti savo atsidavusiajam. Jam žymiai maloniau atlikti savo tyro atsidavusiojo draugišką paliepimą nei įsakinėti pačiam.

Rašydamas šiuos žodžius išgirdau, kaip mano kompaktinis diskas užstrigo ir ėmė kartotis. Nenorėjau atsitraukti nuo rašymo, todėl po kurio laiko nusprendžiau kreiptis į Dievą, kad Jis pašalintų problemą. Mano didžiausiai nuostabai jis taip ir padarė – praėjus dviem sekundėms po mano prašymo garsas tapo normalus.

Dhirašanta Gosvamis

Redagavo Lina Šimelionytė

Pasidalinkite su kitais!