Mano kūnas – mano šventykla

buddha-753016_960_720

Žmogaus kūnas – tai nuostabi, natūrali struktūra. Ar žinojote, kad mūsų kūną sudaro 206 kaulai, 639 raumenys, o oda – tai pats save regeneruojantis neperšlampamas audinys. Mūsų plaučiuose yra net 300 milijonų oro maišelių, o širdis per metus suplaka apytiksliai 37 milijonus kartų. Jei sujungtume visas savo kūno kraujagysles, jų bendras ilgis būtų daugiau kaip 160 tūkstančių kilometrų. Dažnai kūnas mums atrodo kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau kasdien jis atlieka tokius inžinerinius žygdarbius, kuriuos sunku suvokti žmogaus protu. Argi tai ne stebuklas ir ne pati puikiausia motyvacija prižiūrėti ir rūpintis kūnu?

Tačiau kodėl gi mes savimi nenorime rūpintis? Kodėl dažnai apleidžiame savo namus sielai – fizinį kūną? Kodėl nepamąstome prieš dėdami kažką žalingo į savo burną ar savo veiksmais sekindami kūną? Yra du atsakymai. Pirma – todėl, kad mes norime tenkintis. Antra – todėl, kad kūnas gana ilgą laiką pats „tvarkosi“ su apleidimu, gali gan ilgą laiką nerodyti jokių ženklų, ypač tol, kol esame jauni. Jis pats bando šalinti toksinus, atsinaujina. Tai – tiesiog tobula struktūra. Bet, kaip sakoma, stiklinę visuomet galima perpildyti. Tada prasideda negalavimai, ligos, o galiausiai savo kūną „išvedame iš rikiuotės“ ir tik atsidūrę ligos patale suprantame, kaip vis dėlto svarbu juo pasirūpinti.

Jei serga mūsų kūnas, kyla klausimas, ar galime ir toliau būti naudingi kitiems, ar galime pasitarnauti, ar galime vykdyti savo žemiškąsias pareigas? Dvasiniu keliu einantys žmonės turbūt turėtų kontrargumentų, kad mes esame ne šis kūnas, o dvasinės būtybės, ir aš su tuo visiškai sutinku. Tačiau ar daugelis mūsų tikrai save visiškai suvokiame kaip sielą? Tai galime greitai patikrinti būdami ekstremaliose sąlygose – dideliame šaltyje ar karštyje, negėrę kurį laiką vandens, nevalgę, nemiegoję. Kūnas mums tada signalizuoja visais įmanomais būdais ir primena, kad šia „mašina“ privalome rūpintis.

Mūsų kūnas – tai tarsi mašina, į kurią įsėdame gyvenimo pradžioje ir ja keliaujame tol, kol ateina mums paskirtas laikas persėsti į kitą mašiną. Kodėl gi nepadarius šios kelionės patogios, neskausmingos, sveikos ir šviesios? Taip, visi į šį gyvenimą atsinešame ir savo bagažą – karmą, tam tikras su ja susijusias ligas, tačiau gyvendami sąmoningai ir besirūpindami savo fiziniu ir psichoemociniu kūnu tikrai palengvinsime savo kelionę. Visi prižiūrime savo automobilius: į juos pilame tik tinkamą kurą, keičiame tepalus, valome ir plauname išorę bei vidų. Kodėl to nepadarius su savąja tobula mašina – kūnu?

Ajurvedoje kalbant apie žmogų sakoma, kad esame kūno, proto, jausmų ir sielos vienovė. Mūsų kūnas yra tarsi Visatos atspindys. Jame darniai išsidėstę visi penki Visatos elementai: eteris, oras, ugnis, vanduo ir žemė. Kai mirštame, mūsų kūnai išsisklaido ir sugrįžta į žemę, vandenį, ugnį, orą ir eterį. Tačiau kol esame čia, turėtume „vibruoti“ išvien su Visata, su gamta, su Dieviškąja energija. Prižiūrėdami savo kūną: laikydamiesi dienos režimo, sveikai maitindamiesi, tinkamai ilsėdamiesi, įsiklausydami į save, mylėdami ir gerbdami savo šventovę, pasitarnaudami kitiems, vykdydami savo tikslus, misijas, kurias atsinešėme iš praeitų gyvenimų, mes galime nugyventi ilgą ir orų gyvenimą.

Atėję į šį gyvenimą, gavę žmogaus kūną, mes turime įvykdyti savo dvasines ir materialias pareigas. Kad jas įgyvendintume, pirmiausia turime prižiūrėti save. Sąmoningai rūpintis kūnu, skirti tam laiko yra ne egoistiška, bet prasminga. Kaip ir prisiminus deguonies kaukės teoriją: užsidėkite kaukę patys ir tik po to gelbėkite šalia esantį žmogų. Jei pirmiausia nepasirūpinsime patys savimi, kaip galėsime padėti ir pasirūpinti kitais?

Jei šiame gyvenime norime nuveikti daug, būti aktyvūs, sveiki ir pasitarnauti kitiems, rūpinkimės kad ir laikina, bet nuostabia Dievo dovana – kūnu. Stebėkime save: ką valgome, ką kalbame, kiek miegame, kaip judame, kokios mūsų mintys ir veiksmai. Turėti stiprų, sveiką kūną – tai įprasminti savo gyvenimą, būti naudingam artimiesiems ir visam pasauliui.

Būkite sveiki ir laimingi.

Aš linkiu Jums laimės.

Eglė Terekaitė

*rėmiausi Gydytojo Partapo Chaunano knyga „Ajurveda – mokslas apie gyvenimą ir sveikatą“

Pasidalinkite su kitais!