Laura Imbrasienė: Man prireikė medikų pagalbos, kad atsimerkčiau ir suvokčiau gyvenimo trapumą

59577_1615450072097_2171087_n

Televizijos laidų vedėja, papuošalų kūrėja, edukologė Laura Imbrasienė sako, jog nėra sveikuolė „fanatikė“, tačiau pastaruoju metu sąmoningai ir pamažu žengia sveikuoliškumo keliu.

Suprato, kad turi sustoti ir keistis

image descriptionMoteris pasakoja: „Prieš septynerius metus buvau baisiai save apleidusi. Vis lėkime… Dalyvavau šokių projekte, turėjau kitų darbų, o dar ir mažą vaiką auginau… „Užsisukau“ taip, jog pamiršau pasirūpinti savimi. Daug rūkiau, litrais gėriau kavą, mažokai valgiau, o kur dar fizinis krūvis po penkias valandas per dieną… Buvau beprotiškai sulysusi, o man vis atrodė, jog viskas yra puiku ir gerai, mano geležinis organizmas turi neišeikvojamus resursus. Deja, visi mes kažkada nosimi krentame į realybę ir suvokiame gyvenimo trapumą. Tik vieni atsimerkia ir tai pamato savo akimis, o kitiems, tokiems kaip aš, reikia pagalbininko, padedančio atsimerkti. Man prireikė medikų. Net mamos susirūpinimo negirdėjau, jaučiausi visiškai teisi ir kontroliuojanti savo gyvenimą…

Vis dėlto galiausiai atėjo tas laikas. Tai buvo akimirka, kai supratau, jog turiu sustoti. Tada mečiau rūkyti. Rūkymas dažnai „draugauja“ su kava ir alkoholiu, todėl atsisakiau ir pastarųjų. Suvokiau, kad tik staigiai keisdama kažką – ne rytoj, net ne šiandien, o vakar – galėsiu padėti pati sau. Kiekvieną rytą pradėjau vaikščioti į sporto klubą, kartais į baseiną, pirtį, labai kontroliavau dienos mitybą.“

Tad visai neseniai Lauros gyvenimas buvo sąmoningai sulėtintas: „Gyvenime apsidairius ir suvokus save labai naudinga atsikratyti įvairių “šiukšlių”, balasto, išgryninti mintis ir atverti širdį. Tada ir atsiranda mielas, nė lašo nevarginantis darbas, ramūs, atviri ir optimistiškai nusiteikę žmonės, kurie, būdami šalia, leidžia semtis patirties, gerumo bei šviesiomis spalvomis piešti ateitį“, – sako sveikos gyvensenos keliu žengianti moteris. Tokia miela širdžiai veikla jos gyvenime atsirado visai neseniai – kai laidos „Padėkime augti“ kolektyvas pakvietė bendradarbiauti. „Viskas gyvenime dėliojasi taip, kad nuo vaikų negaliu nutolti nė per žingsnį. Jau penktą vasarą leisiu kartu su vaikais moksleivių poilsio stovykloje „Ignalina“. Vaikai – ypatingi gyvenimo pakeleiviai, su kuriais man gera keliauti per gyvenimą, atrasti, suprasti, padėti, būti“, – dalinasi Laura savo patirtimi.

„Taip pat džiaugiuosi, jog turiu galimybę užsiimti savo mėgstama veikla – juvelyrika.  Meniniai dalykai man labai patinka, leidžia atpalaiduoti galvą nuo visokiausių sunkių minčių, o savo kūriniais galiu nudžiuginti tas moteris, kurios su manimi susiduria šiam gyvenime. Jaučiu pasitenkinimą matydama šypsenas ir laimingas akis.“

Nuo asfalto – į gamtą

laura_imbrasiene_asm.arch_res1Laura itin vertina pasibuvimus gamtoje: „Užaugau kaip „asfalto vaikas“ (taip mane vyras vadindavo) – nepažinojau nei medžių, nei paukščių… Tačiau mano sūnus jau daug žino, toks pakankamai laukinis, nuo trijų mėnesių pradėjo keliones su palapinėmis. Mano vyras – tikras gamtos žmogus, todėl visa šeima daugiausiai laiko praleidžia gryname ore. Tai sakydama turiu galvoje ne miestą, o vietas, kur oras iš tiesų grynas ir kur nepatiri jokio streso. Turime sodybą, kurioje aplink plyti gražiausios pievos, miškeliai, žvėriukai atbėga į kiemą, šalia didžiulis ežeras. Maudytis pradedu anksti – balandžio gale arba gegužės pradžioj. Rytais bėgu krosiuką, o tada pūkšteliu į ežerą – jis toks besikandžiojantis būna pavasarį. Mano sūnus  prisijungia prie manęs, nes jam įdomu, kaip man tai pavyksta, kai vanduo dar ledinis.

Mūsų šeima nėra sėsli, mes pakankamai aktyviai leidžiame laisvalaikį. Visi trys važinėjamės dviračiais, mėgstame tinklinį, o žiemą su didžiausiu malonumu slidinėjame. Bet man vis atrodo, kad dar kažko trūksta“, – sako Laura.

Svarbu, ką valgome

ree_laura_imbrasiene_asm.arch111„Visuomet mėgdavau pavalgyti, buvau valgi mergaitė.  Kurį laiką, kai dirbau modelių agentūroje, vis girdėdavau pastabų, jog man reikia numesti svorio. Tai paskui lydi metų metus – vis galvoji, jog tau reikia dar ir dar  sulieknėti, atrodyti taip, o ne kitaip… Tai įauga į kraują. Tiesa, visa tai virsta psichologiniais sunkumais – rodos, svoris lyg ir normalus, o sau atrodai didesnė, stambesnė nei esi iš tikrųjų. Niekam per daug nereikia aiškinti, ką tai reiškia“, – dalinasi moteris.

Mitybos įpročius šeimoje Laura apibūdina taip: „Laikui bėgant viskas susidėlioja tvarkingai, į savo vietas, ir galvoje, todėl net nekyla klausimų, ar reikia laikytis sveikos mitybos principų. Vos atsikėlusi ryte išgeriu stiklinę šilto vandens, taip pabudinu organizmą. Prie to pratinau ir savo sūnų, bandau jam pamažu išugdyti sveikos gyvensenos įpročius. Visuomet pusryčiauju, stengiuosi rinktis maistingus patiekalus – avižinę košę, varškę, džiovintus vaisius…“

Lauros šeima stengiasi valgyti namuose gaminamą maistą, nes jiems svarbu ką valgo, iš ko pagamintas maistas. Maistui naudoja natūralius produktus ir prieskonius, nevartoja jokių maisto priedų. Taip pat savo sodyboje Laura augina įvairias daržoves, prieskonius, gamina pienių medų, kuris padeda peršalus, renka uogas, vaistažoles, o žiemai visas gėrybes dažniausiai šaldo arba konservuoja. Jeigu ir perka daržoves, tai stengiasi jų įsigyti iš patikimų žmonių, auginančių jas Lietuvoje.

Pokyčiai

Laura Imbrasienė dalinasi, jog dar visai neseniai švenčių metu kitiems sunku buvo suprasti tai, kad jie nevartoja alkoholio. Juk taip – nei iš šio, nei iš to – niekas jo neatsisako. „Žmonės reaguoja taip, tarsi būčiau praradusi savo gyvenimą. Raminu juos – nieko tokio, viskas gerai, aš likau tokia pati, galiu lygiai taip pat juoktis ir linksmintis. Tačiau įvyko esminis lūžis – pasikeitė pačios mąstymas, be to, supratau tai, kad galiu padėti, patarti ir paskatinti imtis gyvenimo pokyčių ir kitus, šalia esančius ar man ranką ištiesusius. Juk nuo mūsų pačių priklauso, kokiame kūne gyvena mūsų siela.“

Paklausta apie autoritetus ar pavyzdžius, Laura sako daug išmokusi iš savo mamos: „Dažniausiai pirmieji žmonės, kurie mums padeda gyvenime, yra tėvai, tie žmonės, į kuriuos mes lygiuojamės, iš kurių mokomės arba stengiamės nedaryti taip, kaip jie. Kad ir koks būtų pavyzdys, geras ar blogas, jis yra pavyzdys. Ir tik mes patys nusprendžiame, ką susirinksime – pliusus ar minusus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turiu tokią stiprią ir optimizmu apdovanotą mamą, kuri daug jėgų atidavė mums su seserimi. Visą gyvenimą ji buvo teisinga ir sąžininga, visą laiką visų gailėdavo, bet pamiršdavo save. Mama daug skaito, viskuo domisi, vis nepamiršdama įtraukti į naujoves ir mane, skatina domėtis savęs pažinimu, sveikatinimu, sveikos gyvensenos puoselėjimu ir pritaikymu šeimoje, mano pašto dėžutė lūžta nuo įvairių straipsnių apie ugdymą, sportą, sveikatą, vaistinius augalus, mitybą, kosmetologijos bei medicinos naujienas, ji atsiunčia man juos bene kiekvieną dieną. Kompiuteryje net turiu atskirą aplanką, pavadintą „mamos patarimai“, – šypsosi.

Pasirinkimas gyventi sveikai – užkrečiamas gerasis virusas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Kalbėdamos apie šalia esančius bičiulius, išsiaiškinome, jog nėra itin daug žmonių, besidominčių sveika gyvensena: „Yra draugų, kurie nekreipia dėmesio į mitybą ilgą laiką, pajutę kūno siunčiamus pavojaus signalus susirūpina ir susiima kuriam laikui. Šiek tiek apsitvarko ir vėl grįžta į senas vėžes… Dažnai būnu ta, kuri pamoralizuoja. Bet yra ir draugų, kurie domisi, paklausia, mes kartu diskutuojame, vieni iš kitų sužinome ką nors naujo. Tikiu, jog tas ratas, kuriems gera ir įdomu, gausės ir bus šalia. Na, o kam neįdomu, tie ir toliau gadins savo sveikatą…

Labai džiaugiuosi matydama, kaip mano pasirinkimas gyventi nors truputėlį sveikiau turi gero viruso galių. Vis dažniau išgirstu, kaip viena ar kita draugė, bičiulis ima sportuoti, nebevartoja alkoholio ar meta tą nikotinu pritvinkusį reikalą. Gal ir neblogai būtų, jei sveikas gyvenimo būdas taptų madingas, juk tai būtų visiems geriau, naudingiau ir sveikiau“, – svarsto moteris.

Laura mano, kad pasikeitimai visuomet būna lengvesni, jei tave lydi bendraminčiai ir palaikantys žmonės: „Begalinis noras kartu su visa šeima keistis manyje gyvas jau seniai. Tada nuslysti nuo teisingai pasirinkto kelio sunkiau. Vienas kitą palaikantys ir suprantantys žmonės visuomet gali sudrausminti. O pokyčiams tapus kasdienybe neįsivaizduoji, kaip gali gyventi kitaip. Labai džiaugiuosi, kad po šiokios tokios pertraukos vėl pradėjau sportuoti, įtraukdama ir savo šeimą. Nusprendėme visi kartu lankyti sporto klubą – didelis žingsnis į priekį sveikesnės šeimos link.

Labai džiaugiuosi, kad mano vedamos  laidos „Padėkime augti“ prodiuserė geranoriškai sureagavo į pasiūlymą sportuoti ir taip atsirado nauja rubrika „Sveika mama, sveikas vaikas“. Joje stengiamės nors šiek tiek prisiliesti prie aktyvesnio ir sveikesnio gyvenimo būdo. Juk geras pavyzdys užkrečia.“

Adrė Zakrauskaitė, svetainė: Sveikuoliai.lt

Redagavo Lina Šimelionytė

Nuotraukos iš Sveikuoliai.lt ir asm. arch.

Pasidalinkite su kitais!