Laimės akimirka

united-3371438_960_720

Kai protas – balsas galvoje – nutyla ir nebelieka nieko, tik ramybė.

Kai išeini už savo gyvenimo ribų ir pastebi viską, kas aplinkui. Protas vis dar tyli. Matyt, ir jis supranta, kad žodžiai ir nuomonė nebeturi prasmės.

Ir tuomet nebėra to, kas būtų negražu.

Laimės akimirka gali būti panaši į tobulai skambančią muziką ir dieviško žmogaus balsą. Jų magija užlieja sielą ir tampa aišku, kad viskas yra stebuklas.

Rodos, gali pajusti, kaip stipriai mama gali mylėti savo vaiką, žmona – vyrą, dainininkas – muziką, poetas – žodį, o Dievas – žmogų.

Laimės akimirka gali būti panaši į ašaras, kurias lieja akimirkos grožio sugraudinta širdis. Laimingi tie, kurie verkia ir iš džiaugsmo.

Laimės akimirką supranti, kas yra taika. Tai draugystė tarp tavęs ir pasaulio. Ji panaši į meilę be pretenzijų, meilę, kuriai nereikalingi priekaištai.

Visus, kurie yra šalia tavęs, laikai draugais. Jie tampa gražūs ir geri. Aiškiai jauti, kaip gerai juos supranti – juk šie žmonės, kaip ir tu, patiria panašius dalykus ir gyvena tame pačiame pasaulyje.

Kad ir kokio ji būtų pavidalo, laimės akimirkos nekeistum į nieką. Juk tai vienintelis dalykas pasaulyje, kurio sieki.

Tuo metu tau nieko nereikia, nes visa tai, kas geriausia, tu jau turi. Tau nereikia niekur eiti, nes tu jau čia.

Laimės akimirka tai laikas, kai, rodos, viskas idealiai sukrenta į vietas. Laimės akimirka – tobula gyvenimo harmonija, kurioje buvai visada.

Greta Misevičiūtė

Pasidalinkite su kitais!