Kodėl vyrai vengia vestuvių?

folk-3135119

„Gyvenam kartu jau dešimt metų, turim du vaikus, bet jis nenori manęs vesti…“ – ar teko girdėti kažką panašaus? Man dažnai tenka. Tai aktuali, dažna ir skaudi tema. Verta apie tai pakalbėti. Ar visi pasiruošę? Prisisegam saugos diržus ir… skaitom.

Pirma gera naujiena! Šiuolaikiniai vyrai bijo įsipareigoti. Labai bijo. „Hmm, na, ir kas čia gero?“ – paklausit jūs. Viskas paprasta. Tai reiškia, kad vyrai, patys to nesuprasdami, sukuria sąlygas jūsų augimui. Norėdama būti laiminga su šiuolaikiniu vyru, moteris turės jį „išmokyti“ priimti atsakomybę. Tai reiškia, kad laukia daug darbo saviugdos ir savęs pažinimo srityse. Tai tikrai duos daug naudos. Na, jei kalbame sąžiningai, tai leiskit paklausti: kiek iš mūsų pradėtume tobulėti ir keistis, jei viskas būtų gerai?

„Palauk! Nesąžininga! Vyrai yra „lopai“, o keistis turiu aš?!“ – kyla abejonė. Taip ir maniau, kad mano gerų naujienų niekas nesupras. Jei naujienos geros, tai nebūtinai jos yra sąžiningos ir lengvos. Idealiame pasaulyje vyrai turėtų būti vyriški, atsakingi, laikytis duoto žodžio ir norėti vesti moteris. Na, ir dar kalnas kitų reikalingų savybių. O dabar pažvelkime į realybę. Šiuolaikiniai vyrai nenori vesti, jie bijo įsipareigoti ir vos prasidėjus problemoms pabėga. Taip taip, pabėga. Kokios to priežastys? Netinkama auklėjimo sistema, gerų pavyzdžių trūkumas, šiuolaikinės žiniasklaidos ir filmų kuriami „herojai“, vyriškų vertybių stygius artimiausioje aplinkoje ir t. t. Kitaip tariant, priežastys, kodėl konkretus vyras nenori vesti, yra unikalios kiekvienu atveju.

Tad ką daryti? Turim galvoje – ką daryti merginoms ir moterims? Jei jūs jau esate tokioje situacijoje, t. y. gyvenate kartu su vyru, turite bendrų vaikų ir turto, o jis net negalvoja jūsų vesti… Pirmiausia, žinokite, kad vyrai gali visą gyvenimą taip pragyventi ir jaustis gerai. Kuo mažiau atsakomybės ir įsipareigojimų, tuo geriau! Deja, bet taip dažniausiai veikia šiuolaikinio vyro sąmonė – tinginio režimu. Teks šį režimą nutraukti, tačiau po truputį – sistemingai. Viskas kaip žvejyboje: didelės žuvies negali iš karto traukti lauk, nes ji nutrauks valą ir pabėgs. Reikia traukti palengva, po truputį, vis įtempiant ir atleidžiant valą: taip žuvis pavargs, o jūs ją – jau pavargusią – ištrauksit į krantą. Taigi, gražiai ir su šypsena kelis kartus per savaitę užsiminkite savo mylimajam, kad norite vestuvių ir kad jis turėtų išrinkti datą. Kalbėkite taip, tarsi tai – jau nutartas klausimas, tačiau nespauskite ir neverskite jo. Paprasčiausiai ramiai vis užsiminkite su šypsena ir ramiu balso tonu, kad norite vestuvių ir jam reikia parinkti datą. Žuvis, žinoma, priešinsis, spurdės. Jums reikės išlikti ramiai ir laikytis numatytos sistemos. Jokiu būdu nepulkite kovoti su priekaištais. Ramiai priminkite apie savo poreikį. Būkite šimtu procentu tikra, kad taip ir bus. Galiausiai „žuvis“ tikrai atsidurs ant kranto. Bėgs laikas ir žuvis silps – o jūs ją vis arčiau trauksit prie savęs.

„Bet aš nenoriu jo versti! Jis pats turi pasipiršti!“ – prieštarausite jūs. Hmmm… Norite, kad žuvis pati įšoktų į valtį?! Bet ar taip realybėje būna? Retai. Nors vis dėlto būna – bet tik tada, kai santykiai dar tik prasideda, kai „neršto“ stadija. Deja, tą momentą daugelis moterų pražiopso. Vyrą reikia „prispausti“ vestuvėms tada, kai jis įsimylėjęs. Bet dauguma šiuolaikinių mergaičių yra nusiteikusios labai romantiškai. Ir laukia, laukia, laukia jo žingsnio… Dešimt metų, vienuolika, dvylika. Ir vis dar tiki, kad jis tai padarys. Gimsta vienas vaikas, gal ir antras. Sakau, kad reikia kuo greičiau traukti žuvį iš vandens, kol visai nepaspruko! „Ne ne, dar palaukim, jis pats susipras.“ Kas? Jis? Jei per pirmus metus nesusiprato, patikėkite manimi, niekada nesupras.

Mielosios moterys ir mergaitės, skaityti knygas ir pasakas yra gerai, tai lavina vaizduotę. Tačiau realiame pasaulyje patarčiau perskaityti psichologo Olego Gadeckio knygą „Likimo dėsniai“. Rasite daug pasakų iš tikro gyvenimo, jos padės jums atsibusti. Ir nieko nelaukus traukti žuvį.

Kažkaip žuvies pavyzdys man vis tik nepatinka… Aš juk vegetaras. Mielosios, kreipiuosi į jus kaip vyras: jūs turite mums padėti – padėti įsipareigoti. Taip, tai neteisinga. Ir tai tikrai ne pasaka. Galiu tik atsiprašyti už mus, vyrus. Žinau ir tai, kad ne visi mes tokie. Moterys, atleiskite mums, padėkite mums tapti vyrais. Pažadu, skolą mes grąžinsime, tikėkite mumis. Na, o dabar…

Linkiu sėkmingos žvejybos.

Darius Ražauskas

Dariaus Ražausko asmeninis puslapis Esujums

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!