Kodėl vyrai geria? Priklausomybės

beanie-2562646_960_720

Turite draugą su priklausomybe? Gal jūsų darbe kažkas yra alkoholio įkaitas? O gal jūs pats esat priklausomas? Alkoholis, narkotikai, maistas, pornografija… Turim temą, neperjunkite kanalo. Šiandien laidoje: mūsų priklausomybės. Pabandykime kartu suprasti priklausomybių priežastis ir galimus pabėgimo variantus. Pasiruošę? Prisisegę diržus? Pirmyn! Tai, kodėl vyrai geria?

Atsakymas paprastas: jiems trūksta laimės. Taip, taip, jie jaučia laimės stygių. Ar jie patiria laimę gerdami arba vartodami narkotikus? Ilgoje perspektyvoje – tikrai ne. Tačiau trumpam tai juos patenkina. Alkoholis, narkotikai, cigaretės, pornografija, persivalgymas ir t. t. Visa tai veikia kaip greiti ir gan efektyvūs antidepresantai: padeda užsimiršti, atsijungti. Vidinis skausmas, neapykanta sau, išgyventos traumos, stresas, prievarta, sunki situacija šeimoje ir panašiai – viskas nors trumpam dingsta iš sąmonės.


Padėk Balarama.lt gyvuoti!

 www.balarama.lt/parama

————————————————————————————


Bėda ta, kad viskas sugrįžta – su trenksmu. Be to, visos šios „antistresinės“ medžiagos (televizija taip pat) sukelia priklausomybę. Tampame priemonės, kuria malšiname stresą, įkaitais. Išvada viena: žmogus, turintis priklausomybę, greičiausiai taip pat turi stiprią vidinę traumą, užsilikusią dar iš vaikystės (prievarta, nestabili šeima, patyčios, skaudžios tėvų skyrybos), arba dabartiniame savo gyvenimo etape nesugeba stabilizuoti santykių darbe arba namuose, todėl jam trūksta vidinio pasitenkinimo, ramybės, džiaugsmo, gyvenimo pilnatvės. Pavadinkime tai paprastai: tiesiog nėra laimės. Viduje nėra laimės pojūčio.

Daktaras Vincentas J. Felittis įrodė tai savo moksliniuose darbuose („ACE study“). Jo tyrimai parodė, kad daugelio suaugusių žmonių priklausomybės turi tiesioginį ryšį su vaikystėje patirtomis traumomis, prievarta, išgyventomis tragedijomis.

– Gerai, gerai, Ražauskai, tik nepradėk „pudrinti“ smegenų su savo moksliniais tyrimais. Ką daryti, jei žmogus turi priklausomybę?

Supratau. Eikime prie reikalo. Turime atrasti šaknį – tikrą priežastį, traumą, kurios tas žmogus vis dar nepaleido savo viduje. Tai mums padės suprasti, kad nepakaks tik valios ir noro. Tai kur kas daugiau. Mes neturime tokios problemos, mūsų niekas vaikystėje neprievartavo, todėl dabar labai lengva sakyti: „Jis neturi valios, jis tingi, nenori mesti.“ Greičiausiai nekalbėtume taip, jei pabūtume to žmogaus kailyje, jei pagyventume jo galvoje. Taigi pirmasis žingsnis – nustoti teisti, kaltinti žmogų, kad jis kaltas dėl savo priklausomybių. Kaltas ar nekaltas – mums nesvarbu. Norime padėti, o ne teisti.

Toliau: apsupkime tą žmogų rūpesčiu ir dėmesiu. Duokime jam kuo daugiau meilės ir globos. Jis turi suprasti ir pajusti, kad yra kažkam svarbus net ir su savo vidiniu skausmu.

Padėkime jam lopyti senas traumas, gydyti žaizdas. Kitaip sakant, padėti jam paleisti drakoną. Tam reikalingas vidinis darbas. Rekomenduoju perskaityti psichologo Olego Gadeckio knygą „Likimo dėsniai“. Taip, aš žinau, kad šios knygos tiražas seniai iššluotas, bet žadamas naujas jos leidimas, todėl turėkite kantrybės ir vilties – kas ieškos ir lauks, tas gaus. Knygoje rasite įvairių savianalizės pratimų, jie padės labiau pažinti save ir savo praeitį, taip pat ją paleisti. Reikia tikrai daug dirbti su savimi: daryti pratimus kasdien, mokytis proto raminimo ir atleidimo kitiems technikų. Darbas, darbas, darbas. Nėra paprastos magiškos piliulės, nėra.

Taip pat jūs galite padėti žmogui, turinčiam priklausomybę, atrasti naujus, aukštesnius gyvenimo skonius. Ką, ką? Aukštesnius skonius: naujus hobius, pomėgius, prasmingą veiklą. Pastebėta, kad gerai veikia savanorystė, labdaringa veikla ir pan. Padėdami kitiems, žmonės lengviau išgyvena savo vidines problemas ir taip pamažu paleidžia praeitį.

Na ir deserčiukas: jei žmogus, turintis priklausomybę, yra tikintis, tuomet nuoširdi kasdienė malda ir dvasinė praktika taip pat gali labai padėti. Na, net jei žmogu ir nėra tikintis, niekas nedraudžia pabandyti pasimelsti. Lietuvoje turbūt jau dauguma yra girdėję mistines istorijas, susijusias su kunigu V. Rudzinsku, kurios pasakoja, kaip netikintys žmonės, turintys rimtų problemų gyvenime, pradeda keistis po susitikimo su juo. Na mistikos čia iš tiesų nedaug. Mokslas seniai kalba apie žmogaus įsitikinimų ir šilto bendravimo galią. Tikėjimas gali daryti stebuklus, todėl prie viso to, ką aptarėme anksčiau, galima pridėti ir vizitą pas gerą vietinį kunigą ar savaitės vizitą, pavyzdžiui, nuostabiajame Baltriškių kaime pas vienuolius (http://tiberiade.lt/). Be to, dauguma mano klientų labai gerai atsiliepia apie Radhanathos Svamio knygą „Kelionė namo“, todėl ją taip pat galiu drąsiai rekomenduoti ieškantiems vidinių atsakymų.

Pabaigai: lengva teisti ir kritikuoti žmogų, turintį priklausomybę, labai lengva jo nekęsti, bet sunku jį suprasti. Dar sunkiau – jam padėti. Kodėl? Todėl, kad mums patiems trūksta laimės ir vidinės šilumos. Mes gal ir neturime jokios priklausomybės, bet, nuoširdžiai kalbant, laimingais žmonėmis mūsų vis tiek greičiausiai nepavadinsi. Taigi, panašu, kad ir mūsų laukia kelionė. Arba, žinoma, galime likti ten, kur esam. Bet aš siūlau keliauti. Tiesiog tokia mano dvasia. Keliauti per savo vidinius traumų kalnus, atrasti už jų slypinčią meilės ir rūpesčio jūrą, o tada joje paskandinti visus artimus žmones. Kelionė nėra lengva ir paprasta. Bet ji augina, brandina, gelbėja. „Neskubėk teisti, skubėk suprasti.“ (Seneka)

Keliaujam?

Jūsų kelionės draugas,

Darius Ražauskas

Dariaus Ražausko asmeninis puslapis Esujums

Redagavo Lina Staponaitė

Pagrindinė nuotrauka iš Pixabay.com

Pasidalinkite su kitais!