Kodėl pasauliui reikia maištininkų?

superhero-2503808

Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje informaciją perduoti vieni kitiems tapo labai lengva, todėl žmonės ėmė supanašėti: jie žiūri tas pačias televizijos laidas, lankosi tuose pačiuose internetiniuose puslapiuose ir taip toliau. Dažnai žmonių nuomonę lemia reklamos arba aukštesnes socialines pozicijas užimantys asmenys, pavyzdžiui, politikai ar žymūs visuomenės veikėjai. Tačiau tai, kas populiaru, ne visada yra teisinga ir nebūtinai patenkina visų žmonių lūkesčius. Tikriausiai niekam nepatinka priverstinai elgtis taip, kaip sako kiti. Tuomet atsiranda drąsių asmenybių – maištininkų, išdrįstančių pasipriešinti esamai tvarkai. Galima rasti tokių žmonių, sujudinančių nusistovėjusią visuomeninę tvarką, pavyzdžių ir praeityje, ir dabartyje. Kodėl pasauliui jie tokie reikalingi?

Žmogui svarbu apginti savo teises, leidžiančias laisvai reikšti savo mintis, įsitikinimus, užsiimti mėgstama veikla. Reformacijos laikotarpiu, XVI amžiuje, Bažnyčia buvo kritikuojama dėl savo ydų: nuodėmių atleidimo už pinigus, dvasininkų, ieškančių naudos sau. Vienas žymiausių Reformacijos įgyvendintojų LDK – Abraomas Kulvietis. Jis griežtai kritikavo Bažnyčią, įsteigė panašią į pasaulietinio tipo mokyklą, kurioje buvo mokomasi kalbų. Deja, tai nepatiko Bažnyčiai, kuri tuo metu turėjo didelę įtaką. Valdžia liepė uždaryti mokyklą ir jis buvo priverstas išvykti į Prūsiją. „Tikėjimo išpažinime“, atvirame laiške Žygimanto Senojo žmonai Bonai Sforcai, A. Kulvietis peikė Bažnyčią už tokį sprendimą ir kritikavo vienuolius, kad jie rūpinasi tik „savo Dievo pilvu“. A. Kulvietis išdrįso veikti prieš esamą tvarką, kurią diktavo Bažnyčia. Toks maištas prisidėjo prie žmonių švietimo ir platesnio gyvenimo suvokimo.

Laisvės klausimas žmonėms buvo aktualus beveik visais laikais. Ypač laisvė buvo svarbi pavergtoms tautoms, siekusioms išsivaduoti. Sunku ką nors savito sukurti žmonėms, priverstiems gyventi paklūstant kitos tautos valdžiai, kuriai priklauso visa galia. Reikia ypatingo sumanumo ir drąsos, norint sugalvoti tokį kovos būdą, kuris padėtų pasiekti svajonę gyventi laisvai. XX amžiaus vidurio laikų Indijoje, kurią tuo metu valdė Didžioji Britanija, kovų už laisvę metu naują pasipriešinimo būdą sugalvojo Mahatma Gandis. Jis propagavo nesmurtinį pasipriešinimą – pilietinį nepaklusnumą. Tai buvo visai „naujas vėjas“ tuometinėje kovoje už nepriklausomybę. Mahatma Gandis padėjo Indijai iškovoti laisvę taikiomis priemonėmis. Tai, kad drąsūs žmonės yra labai svarbūs kovojant už nepriklausomybę, atsispindi ir Jono Biliūno alegoriniame apsakyme „Laimės žiburys“, kurį jis parašė veikiamas 1905–1907 m. Rusijos revoliucijos atgarsių Lietuvoje. Šiame kūrinyje pasakojama, kad žmonės labai nudžiugo išgirdę, jog įlipus į kalną ir palietus jo viršūnėje esantį žiburį galima visiems suteikti laimės. Tačiau labai greitai žmonės išsiaiškino, kad kopti bus nelengva: juos gąsdins šmėklos, o tie, kurie lipdami atsigręš, išsyk žus. Tai sukėlė baimę ir nusivylimą. Šis žiburys – tai laisvės, reikalaujančios aukų, simbolis. J. Biliūno apsakyme galiausiai vis tik atsirado drąsių jaunuolių, sutikusių pasiaukoti dėl kitų. Tai buvo maištininkai, nepaisę gąsdinimų ir kitų žmonių raginimų to nedaryti. Šie drąsuoliai buvo reikalingi, kad parodytų pasauliui, jog tautos turi teisę į laivę.

Dabartiniame pasaulyje dauguma žmonių turi daug galimybių: keliauti, mokytis, įsigyti norimų daiktų ir t. t. Ne kartą per televiziją teko girdėti, kad amžinosios vertybės – ištikimybė, draugystė, pagarba – nebeturi didelės reikšmės. Užaugo nauja karta, turinti naują suvokimą, daugelio dalykų vertę matuojanti pinigais. Jauni žmonės pamiršo tokias vertybes, kaip: gamta, tikėjimas, harmonija su aplinka. Dėl to žmonės, kurie apie tai kalba, gali būti vadinami naujaisiais maištininkais. Vienas iš jų – Darius Ražauskas, kuris remiasi Vedų, senųjų šventraščių, išmintimi ir skatina atsigręžti į gamtą, jos dėsnius. D. Ražauskas „ragavo“ ir kitokio gyvenimo – dirbo naktinio klubo direktoriumi, nesilaikė sveiko gyvenimo būdo. Tačiau pats pasikeitęs jis išdrįso apie savo atradimus ryšyje su gamta papasakoti ir kitiems. Ir sulaukė pritarimo. D. Ražauskas, kaip ir blaivybės puoselėjimo pirmtakas M. Valančius, skatina atsisakyti alkoholio, gyventi sveikai. Tokie taikūs maištininkai pasauliui suteikia žinių, parodo kitokį gyvenimo būdą.

Pasaulyje daugybė gyventojų, turinčių panašius įsitikinimus. Tačiau yra neeilinių, drąsių asmenybių, suvokiančių pasaulį visiškai kitaip: plačiau, pastabiau, jautriau gyvenimo įvykiams. Svarbu nebijoti tai išreikšti, nes, kaip rašė J. Aputis, net ir mažiausia – kirminėlio – tiesa sujudina milžinus. Maištininkai kuria platesnę pasaulėjautą, skatina būti kritiškesniems ir prisideda prie pasaulio vystymosi.

Gabrielė Budrikaitė

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!