Kodėl manęs nemyli antra pusė?

love-1672154_960_720

„Aš nejaučiu meilės. Manęs nevertina. Nesuprantu, kas mus vis dar jungia… Ir kodėl mes kartu? Manęs nemyli!“ – man panašius nusiskundimus išgirsti iš konsultuojamų žmonių tenka gana dažnai. Įdomu tai, kad abi poros pusės sako tą patį: „Manęs nemyli!“ O kaip vis dėlto yra iš tikrųjų?

Galiu atsakyti taip:

– Jus myli! Tik jūs tos meilės nesuprantate.

– Kaip tai nesuprantu? Dariau, ar nori pasakyti, kad man trūksta smegenų?

– Ne, ne. Ne smegenų trūksta, o kalbos žinių.

– Na jau visai… Kokios dar kalbos? Mes juk abu esame lietuviai, kalbam ta pačia kalba!

Bet ar tikrai? Jei jūsų ir jūsų mylimojo (mylimosios) kalba būtų ta pati, jūs lengvai suprastumėt vienas kitą ir jaustumėtės mylimi. Jūsų jausmai ir emocijos turi kalbą! Kiekvienas iš mūsų meilę reiškiame ir suprantame skirtingomis kalbomis. Meilės kalbos – jau senas atradimas. Pirmasis apie tai pradėjo kalbėti profesorius Garis Chapmanas: pasirodo, mes meilę kiekvienas jaučiam ir suprantam skirtingomis kalbomis.

Tai tikras likimo pokštas! Partneris myli jus labai stipriai. Tą meilę jis išreiškia savo meilės kalba (tarkime, jo meilės kalba yra dovanoti dovanas), o jūsų meilės kalba yra palaikymo ir paramos žodžiai. Partneris jus myli ir nuolat jums išreiškia savo meilę taip, kaip jis ją supranta: dovanomis. Jūs partnerį taip pat mylite. Ir nuolatos reiškiate jam savo meilę ta kalba, kuri yra artima jums: sakote jam komplimentus ir palaikymo žodžius. Jūs jaučiatės nemylima, nes jis jums nesako komplimentų ir palaikymo žodžių, o jis jaučiasi nemylimas, nes nedovanojate jam dovanų. Taigi, abu jaučiatės nemylimi, abu galvojate, kad kažkas blogai. Turbūt reikia skirtis?

Stop, stop, stop. Jūs – puiki pora. Jūs mylite vienas kitą. Tiesiog jūs neišmanote partnerio meilės kalbos ir jos nevartojate, o jis nežino jūsų kalbos. Mes visada vieni su kitais bendraujame ta kalba, kuri mums yra artimiausi, todėl net neįtariame, kad kitas žmogus pasaulį mato ir supranta kitaip.

Ką daryti? Viskas labai paprasta. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Neskubėkite skirtis. Griauti visada labai lengva ir paprasta. Pabandykite santykius auginti. Pabandykite suprasti kito meilės kalbą. Ar tai įmanoma? Lengvai!

Nuo ko pradėti? Nuo supratimo, kad jūsų partneris yra unikali asmenybė, visiškai kitaip jaučianti meilę. O ar būna porų, kuriuose vyrauja ta pati meilės kalba? Būna, bet retai. Be to, laikui bėgant tai netgi ne visada yra naudinga santykiams: jei abu partneriai labai panašūs, jiems gali pasidaryti nuobodu, nes santykiuose nebus iššūkių, paslapties, viskas bus labai aišku ir prognozuojama.

– Kokia nesąmonė: panašūs blogai, skirtingi blogai.

– Ne, ne. Panašūs žmonės – nieko blogo, tiesiog ilgoje santykių perspektyvoje jiems gali būti sunkiau. Tiems, kurie turi daug skirtumų, nuobodulys ir užsistovėjimas negresia. Jiems gresia vienas kito nesupratimas.

Taigi dažniausiai meilės kalbos poroje skiriasi. Garis Chapmanas išskiria penkias meilės kalbas. Visi mes vartojame šias visas kalbas – kiekvienos po truputį, bet viena iš jų kiekvienam iš mūsų yra pagrindinė. Jei partneris kalba ne mūsų pagrindine kalba, mes jaučiamės nemylimi, net jei jis mus myli.

– Kokios tos kalbos?

– Tai: palaikymo žodžiai, kartu leidžiamas laikas, dovanos, paslaugos ir fizinis prisilietimas.

– Hmm.. Nelabai aišku.

– Nieko tokio. Tuoj viską patikslinsim.

Kai kurie žmonės nesijaučia mylimi, jeigu negirdi palaikymo, paskatinimo, pagyrimo žodžių. Galime dovanoti jiems dovanas, nuolat apkabinti, padėti jiems jų veikloje, būti kartu su jais… bet jie jausis nemylimi, nes retai sakome komplimentus, pagiriame, palaikome žodžiais.

Kiti žmonės nesijaus mylimi, jei neleisime su jais kartu laiko. „Kartu“ – tai ne drauge žiūrėti televizorių. Kokybiškai leisti laiką kartu reiškia veikti kažką dviese ir tuo metu visą savo dėmesį skirti tam žmogui (ne telefonui, kompiuteriui ar žurnalui). Jei mes nesame šio tipo žmonės, mums tai sunku suprasti. Perkame dovanas, nuolat sakome komplimentus, kasdien siunčiame gražias žinutes, apkabiname, padedame namuose… O partneris vis: „Tu manęs nemyli!“

Yra žmonių, kurie jaučiasi nemylimi, jei negauna dovanų (netikėtų, nelauktų). Dovanos per Kalėdas, gimtadienius, šventes – nesiskaito. Tai turi būti netikėtos staigmenos; nebūtinai didelės – tai gali būti ir paprasčiausias saldainis, gėlytė ar kitas mažmožis. Bet jei padovanosite kažką be progos, tai bus tikrai džiuginanti dovana! O jei dar dovana bus apmąstyta, „su mintimi“… Tai rodys, kad jūs galvojote apie tą žmogų, kad parinkote kažką, kas skirta būtent jam. Tada toks žmogus bus pats laimingiausias.

Dar vienas meilės kalbos tipas – paslaugos: pagalba partneriui jo veikloje ar tiesiog namuose. Išnešti šiukšles, padėti suplauti indus ar pakeisti vandenį auksinei žuvytei, o gal padėti išsiurbti automobilį ar kartu persodinti pomidorus. Jei jūs nepadedate mažais darbeliais, paslaugomis buityje, šio tipo žmogus jausis visai nemylimas.

Na, ir paskutinis meilės kalbos tipas – tai fizinis prisilietimas: apkabinimas, rankos paglostymas, sėdėjimas kartu susiglaudus ir t. t. Šio tipo žmonėms prisilietimai gyvybiškai svarbūs. Jiems galima sakyti daug komplimentų ir meilės žodžių, bet jei kasdien jų neapkabinsite, jie jaus meilės badą. Vyrai fizinį prisilietimą supranta kaip lytinius santykius, tačiau kalbame ne apie tai! Ši meilės kalba yra vyraujanti jūsų kalba, jeigu jums norisi, reikia ir patinka prisilietimas be lytinių santykių.

Va ir visos penkios meilės kalbos. Norintiems jas giliau paanalizuoti teks perskaityti Gario Chapmano knygą „Penkios meilės kalbos“.

– O tai ką dabar daryti? Pas mus turbūt skirtingos kalbos.

– Turbūt.

Pirma, pradėkite stebėti save ir partnerį. Kurį laiką kaitaliokite visas penkias meilės kalbas ir žiūrėkite, kaip reaguos partneris. Po kurio laiko taps akivaizdu, kokia jo vyraujanti kalba. Valio! Pirmas žingsnis įveiktas.

Antrasis žingsnis: vis dažniau kalbėkite šia meilės kalba. Taip, suprantu, lengva nebus. Jūsų kalba kitokia, todėl natūralu, kad norisi meilę išreikšti kitaip. Nieko tokio! Vaikščioti ar dviračiu važiuoti išmokote taip pat ne pirmą kartą. Reikia laiko ir praktikos. Tikrai pulsite, tačiau šie parkritimai jus užgrūdins.

Kokios išvados? Meilė – tai mokykla. Išmokti partnerio meilės kalbą yra viena iš pirmųjų pamokų. Jei neišmoksite, jus paliks antriems metams.

– O aš nenoriu keistis. Kodėl vis aš turiu prisitaikyti? Kodėl mano meilės nesupranta taip, kaip aš ją išreiškiu?

Na, kiekvienas turi teisę nesimokyti. Bet kodėl verta pabandyti? Todėl, kad tokios praktikos vaisiai labai saldūs. Kaip sakoma vienoje reklamoje: „Nieko neprarasit, tik išlošit.“ Arba, kaip sakė Juozas Erlickas: „Daug žmonių gyvena blogai. Aš jiems patarčiau pagyventi gerai. Gyvenime reikia viską išbandyti.“

Jums pavyks, aš žinau.

Darius

Dariaus Ražausko asmeninis puslapis Esujums

Redagavo Lina Staponaitė

Pasidalinkite su kitais!